O ką prognozuoja Lietuvos darbo birža (LDB), rengianti metų prognozes? Kokių galimybių įsidarbinti turės šiemet profesiją įgiję jauni žmonės?
Dauguma – 77 proc. – LDB apklaustų darbdavių teigia, kad darbuotojų skaičius jų įmonėse nesikeis, 19 proc. tikisi darbuotojų skaičiaus augimo, 4 proc. – mažėjimo. Darbo užmokesčio augimą savo atstovaujamose įmonėse numato 35 proc. apklaustų darbdavių, mažėjimą – tik 0,8 proc. apklaustųjų, rašo „Lietuvos ryto“ priedas „Studijos ir karjera“.
Pagal prognozes, tarp darbo ieškančių žmonių daugiausia bus administratorių, pardavimo vadybininkų ir giminingų profesijų atstovų, buhalterių ir apskaitininkų, teisininkų, socialinių darbuotojų, pardavėjų, lengvųjų automobilių ir furgonų vairuotojų, apdailininkų, virėjų ir traktorininkų.
Šiemet darbdaviai numato įsteigti apie 20 tūkst. naujų darbo vietų, o likviduoti 3 tūkst.
Daugiausia naujų darbo vietų šiemet bus įsteigta paslaugų ir pramonės sektoriuose – atitinkamai 51 proc. ir 37 proc. visų steigiamų darbo vietų.
Daugiausia darbo vietų įsteigs krovinių gabenimu, baldų gamyba, gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba, duonos gamyba ir mažmenine prekyba užsiimančios įmonės.
Šiuose ūkio sektoriuose taip pat bus ir daugiausia likviduotų darbo vietų.
76 proc. visų darbo pasiūlymų bus skirta kvalifikuotai darbo jėgai – tai yra 1 proc. punktu daugiau nei 2015 metais.
Nekvalifikuotos darbo jėgos paklausa mažės.
Daugiausia galimybių įsidarbinti šiais metais turės šias profesines kvalifikacijas turintys darbo ieškantys žmonės: specialistai – reklamos ir rinkodaros, informacinių technologijų srities, pardavimo, gydytojai ir slaugytojai; kvalifikuoti darbininkai – sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojai, siuvėjai, kailininkai ir kepurininkai, statybininkai, kepėjai, konditerininkai ir virėjai.
Mažiausiai galimybių įsidarbinti šiais metais turės šias profesines kvalifikacijas turintys darbo ieškantys žmonės: specialistai – apskaitos ir buhalterijos tarnautojai, administravimo ir vykdomieji sekretoriai, teisininkai, pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojai (ypač kūno kultūros, dailės ir įvairių kalbų), ekonomistai; kvalifikuoti darbininkai – lengvųjų automobilių ir furgonų vairuotojai, dažytojai ir giminingų profesijų darbininkai, variklinių transporto priemonių mechanikai ir taisytojai, kirpėjai, kosmetikai ir giminingų profesijų darbuotojai, judamųjų žemės ir miškų ūkio įrenginių operatoriai.
Išmokti amato – į profesinę mokyklą
Pasirengti darbo rinkai Lietuvoje galima ir profesinėse mokyklose. 76 valstybinės ir 3 nevalstybinės profesinio mokymo įstaigos Lietuvoje siūlo beveik 400 mokymo programų.
Priimami ne jaunesni kaip 14 metų mokiniai. Kartu galima įgyti pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą bei profesiją.
Stojamųjų egzaminų nėra.
Mokinių priėmimo klausimus sprendžia mokymo įstaigos priėmimo komisija. Daugiau galimybių pasirinkti norimą mokymo programą turi tie mokiniai, kurių mokymosi rezultatai geresni ir kurie anksčiau pateikia prašymus ir reikiamus dokumentus.
Mokymas valstybinėse mokyklose finansuojamas valstybės lėšomis.
Visiems mokiniams mokama stipendija, o gerai besimokantieji ją gauna didesnę.
Pagal tarptautinių mainų projektus mokiniai išvyksta atlikti praktikos į užsienio šalis, dalyvauja olimpiadose, profesinio meistriškumo konkursuose.
Daugelis profesinio mokymo įstaigų suteikia mokiniams galimybę gyventi bendrabutyje.
Gavę diplomą – į Darbo biržą
2016 metų sausio 1 d. Lietuvos darbo biržoje buvo registruota 3,8 tūkst. absolventų, prieš metus – 4,1 tūkst. Daugiausia įregistruota aukštąjį išsilavinimą turinčių absolventų, baigusių šias specialybes:
teisę – 86,
kineziterapiją – 70,
viešąjį administravimą – 64,
socialinį darbą – 55,
verslo vadybą – 51.
Turinčių profesinį išsilavinimą ir įgijusių šias profesijas:
virėjo – 100,
apdailininko (statybininko) – 99,
automobilių mechaniko – 93,
kirpėjo – 63,
technikos priežiūros verslo darbuotojo – 40.
