Tačiau vienas projekto rengėjų – Lietuvos pramonininkų ir
darbdavių konfederacijos viceprezidentas Jonas Guzavičius,
kalbėdamas su naujienų agentūra ELTA, pabrėžė, kad dalies nuostatų,
dėl kurių iki šiol jau buvo sutarę visi socialiniai partneriai
(profesinės sąjungos, darbdaviai), kodekse nebeliko.
– Baigiantis vasariui, baigtas ir naujos redakcijos Darbo
kodekso projekto svarstymas kai kuriuose Seimo komitetuose.
Socialinių reikalų ir darbo komitetas projektui pritarė ir jau
artėjama prie šio dokumento patvirtinimo Seime. Bet daug kam dabar
kyla abejonių, ar Seimui pavyks tai padaryti per pavasario sesiją.
O kokia Jūsų nuomonė šiuo klausimu?
– Pirmiausia turiu pasakyti, kad naujasis Darbo kodeksas buvo labai nuodugniai išnagrinėtas Trišalėje taryboje, – vien dėl šio klausimo rinkomės net 25 posėdžius. Ir po didelių diskusijų buvo pritarta daugiau nei 80 procentų DK pataisų (o jų iš viso projekte yra daugiau kaip 600). Vos dėl penktadalio pataisų socialinių partnerių nuomonės išsiskyrė.
Teko dalyvauti ir Seimo komiteto posėdžiuose, kai svarstytas
tas dokumentas. Tačiau susidariau nuomonę, kad tiek vieni
(Trišalėje taryboje suderinti), tiek kiti (nesuderinti) klausimai
svarstyti vienodai. Daug kas buvo pakeista ir neatspindėjo to, dėl
ko sutarė socialiniai partneriai iš Trišalės tarybos.
Aišku, reikia padėkoti komitetui, kad patį DK, kaip dokumentą,
„apvilko teisine kalba“. Bet kyla klausimas, kam reikėjo Trišalėje
taryboje derinti nuostatas ir dėl jų sutarti socialiniams
partneriams, jei politiniu lygmeniu – Seimo komitete – tie
sutarimai neteko prasmės? Abejoju, ar per tokį trumpą laiką, kiek
tam klausimui skirta, Seimo Socialinių reikalų ir darbo bei Teisės
komitetai galėjo priimti pačius išmintingiausius sprendimus. Todėl
manyčiau, kad reikia dar kartą Trišalei tarybai sugrįžti prie DK
projekto. Naudos tikrai duotų diskusijos prieš galutinį jo
svarstymą Seime.
– Kam iš viso reikėjo keisti Darbo kodeksą, ar senasis, kaip viešojoje erdvėje teigta, buvo „sovietinio raugo“?
– Nesutinku su tokia nuomone. Ankstesnį Darbo kodeksą rengė
mokslininkai. Jo nuostatos derintos su profesinėmis sąjungomis ir
darbdaviais. Galima pridurti, kad darbą inspektavo Europos
Komisijos deleguotas narys, kuris kruopščiai išsakydavo savo
pastabas dokumento rengėjams, ir į jas buvo atsižvelgiama.
Todėl neteisinga teigti, kad tas Darbo kodeksas buvo sovietinis
palikimas. Ne sovietų, o EK ekspertai tuomet inspektavo šio
dokumento rengėjus. Tas Darbo kodeksas buvo priimtas 2002 metais.
Jis veikė ir būtų dar veikęs, jei ne daugybė pataisymų, kurie
sujaukė šį dokumentą.
Reikėtų pažymėti, kad tuomet kodeksą rengė profesinių sąjungų
ir darbdavių atstovai. Bet dabar į naujo DK projekto rengimą
aktyviai įsitraukė teisininkai (dauguma jų – advokatai) bei
nelegalaus verslo šalininkai. Todėl daugelyje šio dokumento pataisų
yra žodžiai „spręsti turi teismas“. Tarsi paliekant daug landų, kas
aiškiai padidintų nelegalaus verslo galimybes.
Tačiau darbdaviai ir profsąjungos labiau laikosi nuostatos, kad
tarpusavio santykius geriausia aiškintis pačiame darbo kolektyve,
įmonėje. Ir tik retais atvejais gali prireikti teismo. O iki jo,
priminsiu, dar yra ir Darbo ginčų komisija Darbo inspekcijoje.
– Kaip Jūs manote, ar daug parlamentarų ryšis prieš patvirtindami perskaityti visus šešis šimtus DK puslapių, ir kas labiau buvo suinteresuotas tokiu gausiu pakeitimų skaičiumi – darbdaviai ar jų samdomieji?
– Klausimai, pakeitimai, kodekso nuostatos yra susiję, tai –
visuma, ir išskirti kurią nors vieną dalį pagal tai, kas ją
inicijavo, būtų sudėtinga. Juolab kai daugybė tų pakeitimų susiję
su kitais teisės aktais. O tiek darbdaviai, tiek profesinės
sąjungos bei valdžios atstovai savo nuomones išsakyti, pozicijas
derinti turi galimybę respublikinėje Trišalėje taryboje.
Taryba kaip tik ir įkurta visų trijų šalių sutarimu ir ji
sėkmingai Lietuvoje veikia daugelį metų. Bet dabar kažkam prireikė
kitokios jos įsteigimo tvarkos, netgi – tarybos patvirtinimo.
Atseit Vyriausybė numatytų, kas tarybą gali sudaryti, – atranką
atliktų Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Galiu užtikrinti, kad tokios tvarkos nėra nė vienoje
civilizuotoje pasaulio valstybėje. Vyriausybės nesikiša į
socialinių partnerių dialogą ir nenurodinėja, kas jame gali
dalyvauti. Latvijoje, Estijoje, pavyzdžiui, darbdaviams trišalėse
tarybose atstovauja po vieną organizaciją. Vokietijos, kuri yra
nepalyginamai didesnė už Baltijos valstybes, Trišalėje taryboje
dirba dvi darbdavių organizacijos.
Lietuvoje šiuo metu Trišalėje taryboje tokių organizacijų yra
keturios. Dėl Trišalės tarybos darbo esame girdėję gerų mūsų šalies
Prezidentės atsiliepimų. Ir keistai dabar atrodo kai kurių politikų
siekis įvesti valstybės reguliavimą ir nepaisyti socialinių
partnerių bendros veiklos principų. Tokie pakeitimai Trišalės
tarybos sudarymo tvarkoje jau būtų Tarptautinės darbo organizacijos
konvencijos pažeidimas.
– Jei bus patvirtinta tokia, kokia dabar yra, naujojo Darbo kodekso redakcija, ar darbuotojai turės daugiau nei iki šiol galimybių dalyvauti įmonių socialiniame bei ekonominiame valdyme?
– Manau, taip. Ir kaip tik Seime šia tema šiandien kalbama.
Dalyvaujant svečiams iš Vokietijos bei Latvijos. Jie dalysis savo
patirtimi, kuri, tikiu, yra kur kas didesnė nei Lietuvoje
veikiančių socialinių partnerių. Vokietijoje gan aktyviai įmonėse
veikia darbo tarybos. Šioje šalyje profesinės sąjungos savo
veikloje daug dėmesio skiria šakiniams susitarimams už įmonės ribų.
Todėl problemos sprendžiamos neapsiribojant viena įmone, o plačiau
– pagal pramonės šakas.
– Taip ir neatsakėte, ar tikite, kad šios kadencijos Seimas spės patvirtinti Darbo kodekso projektą, ir jis taps veikiančiu dokumentu?
– Tas kodeksas – dalis socialinio modelio. Kadangi kodeksas
kaip dokumentas išdėstytas per šimtus puslapių, kadangi buvo šimtai
derinimų, pataisymų, politikams bus sudėtinga visa tai aprėpti,
pasigilinti. Gali būti taip, kad pavasario sesijoje DK svarstymas
Seime prasidės, rudenį tęsis ir... Bet labai norėtųsi, kad iki
naujų Seimo rinkimų šis dokumentas būtų patvirtintas.
