Jei nukuliami herbicido prisotinti javai, yra didelė tikimybė, kad šio chemikalo likučiai, užsilikę miežiuose ar kviečiuose, pateks ir į alų.
Tokių dvejonių pakurstytas europarlamentaras Bronis Ropė persiuntė Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT) Vokietijos Aplinkos instituto tyrimo duomenis. Teigiama, kad didžiausias užterštumas glifosatu buvo aptiktas prekės ženklo „Hasseröder“ aluje (29,74 mikrogramo litre), mažiausias – „Augustiner Helles“ aluje (0,46 mikrogramo litre).
Net ir šis kiekis vis dar gerokai viršija leistiną glifosato normą geriamajame vandenyje, kuri yra 0,1 mikrogramo litre. Tačiau alui jokių specialių apribojimų nenustatyta.
Pasak Vokietijos mokslininkų, kad glifosatas neigiamai paveiktų sveikatą, 60 kilogramų sveriantis žmogus per dieną turėtų išgerti 1000 litrų alaus.
Gamina iš lietuviško salyklo
Vieną iš Vokietijos aludarių produktų – alų „Warsteiner“ Lietuvai tiekia alaus darykla „Volfas Engelman“.
„Gavome iš „Warsteiner“ gamintojų tyrimų duomenis – patvirtinimą, kad jų aluje nėra glifosato likučių“, – patikino šios alaus daryklos vadovas Marius Horbačauskas.
Jo teigimu, savo ruožtu įmonė turi kontrolės sistemą, ir žaliavą, pavyzdžiui, miežių salyklą, perka tik iš patikimų jo gamintojų, daugiausia – iš dirbančių Lietuvoje. „Turime ilgamečius partnerius ir tiekėjus. Nėra grėsmės, kad tarša pateks ir į mūsų verdamą alų“, – sakė M.Horbačiauskas.
Vokiško alaus importas – kuklus
Viena alaus importuotojų – bendrovė „Vienas pasaulis“ į Lietuvą gabena kelių rūšių Vokietijos aludarių produktus. Įmonė tiekia „Erdinger Weisbrau“, „Hacker-Pschorr“, „Veltins GmbH & Co“ alų. Tad „Vieno pasaulio“ atgabentų prekės ženklų „Darunger Pilsener“, „Erdinger“, „Munchner“ alaus galima rasti ir kavinėse, ir parduotuvių lentynose.
„Kol kas iki Lietuvos tas taršos skandalas neatsirito. Jei atsirastų poreikis, padarytume tyrimus. Kol kas to neprireikė.
Tiekiame tik garsių Vokietijos alaus daryklų produkciją, pavyzdžiui, „Erdinger“ yra paklausiausias pasaulyje kvietinis alus. Abejoju, ar šio alaus virėjai žiūrėtų pro pirštus į gamybai naudojamų žaliavų kokybę, juo labiau – taršą“, – sakė įmonės „Vienas pasaulis“ direktorius Vladislavas Petraškevičius.
Jo teigimu, „Augustiner Helles“, kuri linksniuojama taršos skandale, yra nedidelė alaus darykla Bavarijoje. Ji alaus eksportuoja labai nedaug – šiek tiek jo parduoda italams.
„Bandėme su šiais aludariais kažkada susisiekti. Mums buvo paaiškinta, kad jie – maži ir su Baltijos šalimis neketina prekiauti“, – sakė V.Petraškevičius.
Mūsų šalyje kol kas – ramu
Lietuvos ūkininkai taip pat javų laukus purškia herbicidais. Ar tikrai alaus mėgėjai gali būti ramūs, kad, gurkšnodami alų iš bokalo, neprisigeria ir „Raundup“?
Pasak VMVT direktoriaus Jono Miliaus, rizika vertinama kaskart nuėmus grūdų derlių. Glifosatas suskyla per 10 dienų, o laboratorijoje tyrimas užtrunka vos porą dienų.
Glifosato likučių ieškoma ir miežiuose, ir kviečiuose, ir kitose grūdinėse kultūrose.
„Kiek esame atlikę tyrimų, visi jie liudija, kad Lietuvoje „Raundup“ naudojamas pagal paskirtį ir saikingai – piktžolėms naikinti. Bėdos prasideda tada, kai šiuo herbicidu nupurškiami grūdai prieš pat pjūtį ar net sandėliuojami. Taip jie „išdžiovinami“.
Pavyzdžiui, 2014–2015 metais atlikome maždaug 20 mėginių tyrimus – tyrėme miltinius gaminius: miltus, dribsnius, kruopas ir kitus. Nė viename jų nebuvo glifosato.
Tiesa, 2013 metais vieno ūkininko grikiuose buvome aptikę jo likučių – uždraudėme prekiauti.
Mokslininkų teigimu, glifosatas greitai suskyla. Bet vis tiek nėra iki galo ištirta, kokį poveikį organizmui daro tie skilimo produktai. Mokslininkai kalba apie tai, kad ilgalaikis poveikis žinduolių, tad ir žmonių sveikatai egzistuoja“, – kalbėjo J.Milius.
Jo teigimu, glifosato į organizmą gali patekti ne tik geriant alų. Jo galima „prisivalgyti“ su bet kokiais kitais grūdiniais produktais. „Vokiečių mokslininkai sako, kad nieko čia tokio – kad iš organizmo glifosatas išsiskiria su šlapimu. Tačiau vis tiek riziką būtina vertinti – būtina tirti žaliavą“, – užsiminė VVKT vadovas.
Kepa ir bandeles
Iš miežių pagamintą salyklą naudoja ne tik aludariai. Jo dedama ir tam tikrus duonos kepinius, pavyzdžiui, vokiečiai juo pagardina bandeles – salyklas joms suteikia saldumo ir karamelinio skonio, o kartu rusvai nudažo kepinių tešlą.
Teigiama, kad šią vasarą baigsis galioti leidimas Europoje prekiauti herbicidais, kurių veiklioji medžiaga yra glifosatas, ir Europos Komisija turės nuspręsti, ar išduoti naują leidimą, ar ne. Vokietijoje atlikti tyrimai parodo, kad glifosato gali būti daugelyje produktų.
