Daugiau negu dešimtadalį – apie 120 – taksi vairuotojų
vienijančios profsąjungos vadovas sako, kad pagrindinis jos tikslas
yra sustiprėti ir valdžios reikalauti, kad visiems taksi
vairuotojams būtų keliami vienodi reikalavimai, pavyzdžiui, dėl
automobilių techninės apžiūros, vairuotojo kvalifikacijos
egzaminų, automobilio apipavidalinimo.
„Kovosime už savo teises darbo rinkoje. Bet eisime pilnai
teisiniu keliu – ruošiame dokumentus Vilniaus savivaldybei ir
Konkurencijos tarybai, bus prašoma aiškintis, ar nėra pažeistos
konkurencinės sąlygos“, – BNS sakė profsąjungos pirmininkas
Gediminas Sabaitis.
Konkurencijos tarybos Komunikacijos skyriaus specialistė Marija
Grybauskaitė BNS pranešė, kad gavusi skundą, taryba vertina skundo
aplinkybes ir argumentų pagrįstumą, po to sprendžia, ar pradėti
tyrimą.
Valstybinės darbo inspekcijos, pasak G.Sabaičio, prašoma
nustatyti, ar taksi vairuotojai „su baltais numeriais“ turi
darbinius santykius. Inspekcijos Komunikacijos skyriaus vedėja
Nerita Šot BNS patvirtino, kad toks prašymas yra gautas.
„Galime patvirtinti, kad toks prašymas yra tikrai penktadienį
gautas, o kita informacija yra konfidenciali, kol vyksta tyrimas ir
VDI jos pateikti negali“, – informavo N.Šot.
Anot G.Sabaičio, dabar Vilniuje yra apie tūkstantį
„klasikinių“ taksi vairuotojų, o dar 1,5 tūkst. asmenų,
teikiančių taksi paslaugas, pavyzdžiui, „Uber“ ir kitų
įmonių vairuotojai, kuriuos galima išsikviesti, turint specialias
programėles.
Taksi paslaugų teikėjų asociacijos vadovas Ričardas Kriukovas
sako, kad „Uber“ pėdomis seka ir keturios lietuviškos įmonės.
„Kadangi kai kam galima, greitai tą mintį pasigavo ir kiti.
Pradėjo imituoti taksi veiklą. Kai duodi tokią`nišą, kur galima
įlįsti be jokių reikalavimų, tai greitai plinta – šiai dienai
apie 30 proc. keleivių veža tokie su baltais numeriais taksi“, –
BNS sakė R.Kriukovas.
Interneto skelbimai rodo, kad turint specialias programėles,
galima išsikviesti „Etaksi“, „Taxify“, „Euro Taxi“,
„Etransport“.
Pasak R.Kriukovo, pastarosios taksi įmonės nuo „Uber“
skiriasi tik tuo, kad su jų vairuotojais galima atsiskaityti grynais
pinigais. R.Kriukovo skaičiavimu, apie 70 proc. taksi paslaugų
suteikia vairuotojai, dirbantys su verslo liudijimais.
Pasak jo, Vilniuje prieš krizę buvo apie 1,4-1,5 tūkst. taksi
automobilių, dabar – 2,5 tūkst.
G.Sabaitis sakė, kad vasario pradžioje su „Uber“
programėlėmis dirbo apie 200 vairuotojų.
Vilniuje veikia mažiausiai trys profesinės sąjungos.
