„Steigiant įmonę buvo preliminariai žodžiu susitarta, kad
kiekviena šalis galės nominuoti po asmenį į valdybą. Buvo toks
džentelmeniškas susitarimas, tačiau jis nebuvo įteisintas
raštiškai ir dabar Estija su Latvija su tokiu valdybos narių
skyrimo būdu nesutinka“, – BNS sakė „RB Rail“ stebėtojų
tarybos pirmininkas ir „Lietuvos geležinkelių“ antrinės
įmonės „Rail Baltica statyba“ vadovas Dainius Budrys.
Jo teigimu, Estijos ir Latvijos atstovai siūlo, kad „RB Rail“
valdybos nariai būtų atrinkti paskelbus papildomą konkursą,
tačiau su tuo nesutinka Lietuva, kuri į „RB Rail“ valdybą yra
pasiūliusi „Epso-G“ vadovą Virgilijų Poderį.
Jis liko antras
„RB Rail“ generalinio direktoriaus rinkimuose ir jau yra sutikęs
eiti valdybos nario pareigas.
„Mes nenorime to papildomo konkurso, kadangi jau turime žmogų,
kuris praėjo atranką ir tiktų į tą poziciją. Šiuo atveju
Lietuva yra keliais žingsniais priekyje – mes turime savo kandidatą
ir jį siūlome. Latviai ir estai pas save gali pasidaryti (konkursus
– BNS) ir siūlyti irgi kandidatus. Čia kiekvienos šalies
pasirinkimo laisvė“, – tvirtino D.Budrys.
Pasak jo, dėl Latvijos ir Estijos pozicijų „RB Rail“
valdybos narių paskyrimo procesas yra įstrigęs, todėl sprendžiant
šį klausimą gali prireikti trijų šalių politinio sprendimo.
„Jeigu nebus rastas bendras šalių konsensusas, artėjame prie
situacijos, kai padėtis taps be išeities ir turės įsikišti
politikai. Gali prireikti politinio lygio, nuo susisiekimo
viceministrų iki premjerų, sprendimas, kaip turėtų būti sudaroma
valdyba“, – sakė D.Budrys.
Šiuo metu „RB Rail“ valdyboje, kurioje turės būti keturi
nariai, dirba tik įmonės generalinė direktorė Baiba Rubesa.
Antradienį Vilniuje vykusioje tarptautinėje diskusijoje dėl „Rail
Baltica“ įgyvendinimo eigos B.Rubesa sakė, kad valdybos narių
paskyrimas gali užtrukti ir iki kitų metų.
„Tikiuosi, kad mes pritrauksime profesionalų ir specialistų
(...) Tautybė arba atstovavimas šaliai prieštarauja žmogaus
teisėms, versle negalima apie tai kalbėti, mes kalbame apie
profesionalus ir ekspertus. Mano pozicija tokia, kad aš norėčiau,
kad galima būtų atvirai pasirinkti profesionalus visose trijuose
Baltijos šalyse nepriklausomai nuo tautybės ar šalies
atstovavimo“, – tvirtino B.Rubesa.
Latvijos bendrovės „Eiropas Dzelzcela linijas“ generalinis
direktorius Dinsas Merirandsas taip pat teigė, kad „RB Rail“
valdybos nariai turi būti atrinkti surengus viešą atranką.
„Remiantis atvira atrankos procedūra. Turi būti įvertinami
visi nariai kandidatai“, – tarptautinėje diskusijoje sakė
D.Merirandsas. Pasak jo, kandidatus galėtų vertinti arba „RB
Rail“ stebėtojų taryba, arba pačios Baltijos šalys.
Seimo Ekonomikos komiteto narys Jurgis Razma BNS teigė, kad
B.Rubesos prognozės dėl valdybos paskyrimo terminų rodo, jog kai
kurios šalys baiminasi tiesioginio valdybos narių delegavimo.
„Yra trys šalys, jos ir skiria. Mums neturėtų rūpėti, ką
į valdybą deleguoja estai ar latviai, lygiai taip pat jie turėtų
gerbti mūsų teikimą (...) Jeigu mūsų atstovai pateikė
kandidatūrą, manau, kad kitos dvi šalys neturėtų jos
kvestionuoti, neturėtų fantazuoti, kad konkurso būdu atsirenkama
būtų. Nes konkurso būdu Lietuva gali valdyboje ir nė vieno atstovo
neturėti“, – BNS sakė J.Razma.
Pasak D.Budrio, „RB Rail“ yra registruota Latvijoje, pagal
kurios teisę valdybos funkcijos yra panašios į direktorių tarybos
funkcijas. Lietuvai valdyboje, pagal ankstesnį žodinį susitarimą,
valdyboje turėtų atitekti finansų direktoriaus, Latvijai –
administracijos direktoriaus, o Estijai – technikos direktoriaus
pareigos.
Pagal „RB Rail“ įstatus stebėtojų tarybos pirmininkas
kasmet keičiamas rotacijos principu. Iš kiekvienos šalies
stebėtojų taryboje dirba po du atstovus. „RB Rail“ lygiomis
dalimis valdo „ Rail Baltica statyba“, Latvijos „Eiropas
dzelzcela linijas“ ir Estijos „ Rail Baltic Estonia“.
