Tiesa, buvęs šios savivaldybės įmonės generalinis direktorius Valentinas Miltienis atsistatydino pernai rugsėjį, o laikinai pareigas ėjęs Gintautas Maniušis kėdę naujam generaliniam direktoriui turėjo užleisti šių metų sausio 11-ąją. Tądien „Vilniaus vandenims“ pradėjo vadovauti buvęs „Lesto“ vadovas Aidas Ignatavičius.
O po to prasidėjo gana netikėta vadovų kaita – bent jau taip atrodo „Vilniaus vandenų“ senbuviams. Nes per pastarąsias savaites darbo savivaldybės įmonėje neteko penki vadovai.
Senąjį gamybos direktorių jau pakeitė kitas, plėtros ir pardavimų vadovą – taip pat.
Kabineto raktą ant stalo privalėjo padėti generalinis direktorius saugai ir kokybei. Praėjusį ketvirtadienį visam laikui duris užvėrė personalo skyriaus vadovas. Penktadienį dar vieno skyriaus vadovas turėjo atsisveikinti su buvusia darboviete.
O štai finansų direktoriaus „rokiruotė“ ne itin pavyko. Atleidus senąjį, naujasis kėdėje išsilaikė vos tris savaites.
Nerimo – į valias
Bet kokios įmonės pertvarka darbuotojams sukelia nerimą, dar didesnę įtampą kelia tai, kad apie prasidėjusią pertvarką jiems vis dar tenka gaudyti gandus.
Todėl ir patys žmonės sėja tokias senbuvių atleidimo versijas, kurios jiems atrodo priimtiniausios. Burnos žmonėms neužčiaupsi. Tad jie ir kalba apie tai, kad šluojant senuosius „Vilniaus vandenų“ vadovus darbo vietos išvalomos buvusiems „Lesto“ darbuotojams.
Esą, pernai sujungus elektros bei dujų skirstymo operatorius LESTO ir „Lietuvos dujas“, kai kurie jų neteko darbo. Ir šiuo metu esą „savi rūpinasi savais“ – sodina į postus be konkursų.
Tokios darbuotojų kalbos nėra visiškai laužtos iš piršto. Nes, atleidus gamybos direktorių Vytautą Kisielį, į jo kėdę sėdo buvęs „Lesto“ elektros tinklo tarnybos vadovas Virgilijus Žukauskas.
Naujasis generalinio direktoriaus pavaduotojas saugai ir kokybei taip pat susijęs su „Lesto“. Iki 2013-ųjų Vidmantas Bruzgys dirbo Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pavaduotoju, o pastaruoju metu vadovavo „Lesto“ prevencijos ir kontrolės skyriui.
Darbuotojų amžius – ne priežastis
„Nieko nežinau apie tai, kas vyksta „Vilniaus vandenyse“. Su niekuo neteko bendrauti. Kita vertus, neturiu ypatingo noro kišti nosies į įmonių pertvarkymus. O ir mano dabartinės pareigos neįpareigoja to daryti“, – sakė Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos prezidentas Bronius Miežutavičius, pats „Vilniaus vandenims“ vadovavęs iki 2009-ųjų.
Apie užgriuvusiais personalo permainas nežinojo ir įmonės stebėtojų tarybos pirmininkė Auksė Kontrimienė. „Nieko negirdėjau apie vadovų atleidimus. Nepasiekė manęs tokios žinios“, – sakė A.Kontrimienė.
Vėliau lrytas.lt ji informavo, kad sušaukė “Vilniaus vandenų“ stebėtojų tarybos posėdį, į kurį bus pakviestas įmonės vadovas. Posėdis turėtų įvykti penktadienį, 15 valandą. „Tikiuosi, pasiaiškinsime visas įmonėje vykstančias permainas“, – sakė A.Kontrimienė.
Prieš tris savaites darbo „Vilniaus vandenyse“ netekęs gamybos direktorius Vytautas Kisielis sunkokai slėpė apmaudą. Atsisveikinti su įmone jam teko sukaupus 28 metų darbo stažą.
„Žinojau, kad būsiu atleistas. Atėjus naujiems vadovams, man buvo pasiūlyta nutraukti darbo sutartį šalių – darbdavio ir darbuotojo – susitarimu. Taip ir padariau. Gavau kompensaciją – neturiu pretenzijų“, – sakė V.Kisielis.
Įmonės pertvarka – būtinybė
Kas vyksta Vilniaus vandentvarka besirūpinančioje įmonėje? Pasak „Vilniaus vandenys“ valdybos pirmininko Dariaus Nedzinsko, tiesiog išmušo laikas pertvarkai.
- Naujas generalinis „Vilniaus vandenų“ direktorius įmonėje dirba gerą mėnesį. Per tą laiką darbo neteko penki skyrių vadovai. Kodėl prireikė juos atleisti? – paklausėme D.Nedzinsko.
– Tai – normalu. Įmonė yra pertvarkoma, nes būtina, kad jos veikla pagaliau būtų efektyvi, ir klientams nereikėtų taip brangiai mokėti už vandenį. Ir kad tas tarifas ateityje nebedidėtų. Beje, ankstesnė įmonės vadovybė tai jau buvo suplanavusi.
„Vilniaus vandenyse“ šiuo metu dirba apie 950 žmonių, iš jų apie 200 – administracijoje. Tad naujasis vadovas su savo komanda rengia reorganizacijos planą. Todėl pokyčiai vyks, ir ne tik personalo srityje, bet ir kitose – skaidrumo, viešumo srityse, bus naikinamos ir „pilkosios zonos“.
Viskas šioje įmonėje bus padaryta vadovaujantis aukščiausiais vadybos standartais. Svarbu, kad klientai gautų paslaugą – vandens tiekimą – už tinkamą, neišpūstą kainą.
- Įmonės darbuotojams atleidimų banga – staigmena. Jie priversti spėlioti, kas kitas ir kada bus atleistas. Kodėl apie tai, kas vyksta, jiems vis dar nėra paaiškinta?
– Visa tai dar bus viešai paskelbta. Manau, kad tie žmonės, kurie tikrai dirba ir kurie turi tokį norą, dirbs ir toliau. Tačiau tinginiai ir „pilkųjų zonų“ prižiūrėtojai darbo vietos neteks.
- Su kuo susijusi visa ši pertvarka? Įmonės tarybos nariai keitėsi pernai, birželį bei lapkritį, o A.Ignatavičius „Vilniaus vandenims“ vadovauja dar tik mėnesį.
– Naujam vadovui buvo duota užduotis surinkti komandą ir pagaliau įmonėje pradėti pertvarką. Artimiausiu metu pertvaros matmenys bus sukurti bei pateikti valdybai. Tačiau dar kartą sakau – darbuotojai, kurie gerai dirba, nerimauja be reikalo.
Vidines nerimo bangas, manau, kelia tie žmonės, kurie atleisti. Bet postų jie neteko ne dėl to, kad gerai dirbo.
Jie nepateisino vilčių – „nuvadovavo“ įmonę. Todėl jiems ir tenka ją palikti.
– Dalis naujųjų „Vilniaus vandenų“ vadovų – buvę „Lesto“ darbuotojai, kuriuos įdarbinant neprireikė konkursų. Kodėl?
– Ne tik dirba atėjusieji iš „Lesto“ – priimta specialistų ir iš STT, ir kitų organizacijų. Tai – žmonės, kurie geriausiai atitinka iškeltas įmonės pertvarkos užduotis ir profesinius reikalavimus: nė vieno nėra atsitiktinio.
- Gal įmanoma numanyti, kada baigsis kadrų kaita?
– Kol kas dar – ne. Valdyboje dar to nesvarstėme. Manyčiau, kad reorganizavimo klausimus įveiksime per porą mėnesių, o tada bus svarstomas ir strateginis įmonės planas, ir 5 bei 10 metų investicijų planai, kartu bus kalbama apie personalą.
Šiuo atveju juk atleisti tik penki – iš 200 administracijos darbuotojų. Jie yra buvę „pilkosios zonos“ valdytojai. Natūralu, kad keičiant įmonės vadovus, kurios pamatai yra supuvę, nerimo netrūksta.
Pavyzdžiui, yra ne viena dešimtis žmonių, kurie mokamų atostogų per metus mokslui gauna 220 dienų, kai tuo tarpu darbo dienų metuose yra apie 260. Tarkim, projektų vadovai studijuoja teisę, o už jų studijas sumoka ne kas nors kitas, bet vandens vartotojai. Viskas juk įskaičiuota į vandens ir nuotėkų tvarkymo kainą – į tuos 1,55 euro, kuriuos vilniečiai sumoka už šalto vandens kubą.
Tuomet, kai žmonės dešimtis metų praleidžia šešėlyje, išėjus į dienos šviesą jiems kyla visokių haliucinacijų.
Tikrai „Vilniaus vandenyse“ dirbama ne taip, kaip derėtų. Analogiško dydžio įmonėse Taline arba Vokietijoje – Miunchene dirba vos 400-500 žmonių: per pusę mažiau, nei vilniškėje bendrovėje. 200 tūkst. vartotojų aptarnauja 950 žmonių. Tai – nenormalu.
Manyčiau, tedirba jų gerokai mažiau, bet teužsidirba dvigubai daugiau nei šiuo metu. Ir dar atsiras galimybių sumažinti vartotojams šalto vandens ir nuotėkų tvarkymo tarifą.
- Gal jau yra duomenų, kaip “Vilniaus vandenys“ baigė 2015-uosius metus – pelningai ar nuostolingai?
– Netrukus užsakysime finansinių ataskaitų auditą, nes iš praeities velkasi ir tokie klausimai, kodėl turto vertė neatitinka realybės arba kodėl 2014-ųjų ataskaitos auditoriai nepasirašė.
Tad realiai apie finansinius 2015-ųjų rezultatus bus galima kalbėti po gero pusmečio.
Ir valdyboje – nauji žmonės
Pernai į „Vilniaus vandenų“ valdybą buvo išrinkti trys nepriklausomi nariai.
Vienas jų – Arūnas Bivainis, teisės ir verslo valdymo konsultantas.
Kitas – Gintaras Maželis, Jis yra bendrovės „Linas Agro Group“ paukštininkystės padalinio vadovas.
Trečiasis – Juozas Buitkus bendrovės „Baltic post“ vadovas. Šią įmonę valdo valstybės kontroliuojama bendrovė „Lietuvos paštas“ .
