Europos lyderiams derantis dėl britų reikalavimų reformuoti Europos Sąjungą (ES), Britanijos lietuviai sako, kad jiems didžiausią nerimą kelia ne tik galimas išmokų mažinimas, bet ir Jungtinės Karalystės (JK) išstojimo iš ES perspektyva.
Neramu dėl išmokų
Anot lietuvių bendruomenės Londono skyriaus pirmininkės Zitos Čepaitės, Britanijos lietuviams rūpi svarstomi socialinių išmokų mažinimai, tačiau nuogąstavimus mažina pažadai, jog nauja tvarka galios tik naujai atvykstantiems imigrantams.
Šiomis dienomis vykstančio viršūnių susitikimo metu derinamos nuostatos, kurios leistų britams iki ketverių metų riboti priemokas mažai uždirbantiems (angl. „in work benefits“) lietuviams ir kitiems ES piliečiams.
Pagal projektą, Lietuvoje likusiems emigrantų vaikams taip pat būtų mokamos mažesnės vaikų išmokos nei britams ir turtingesnių kitų ES šalių piliečiams, nes būtų įvesta išmokų indeksacija pagal pragyvenimo lygį.
Rytų Europa siekia įsipareigojimo, kad ir ši nuostata būtų taikoma tik naujiems atvykėliams.
Isterikai pagrindo nėra
„Pagrindinis klausimas, kuris neduoda ramybės emigrantams, yra susijęs su išmokų apkarpymu. Iš tikrųjų, čia galima įžvelgti didžiulę grėsmę ir kelti isteriką, tačiau žinant, kaip ruošiami angliški įstatymai, nematau pagrindo nerimauti. Priėmę kokį nors įstatymą, britai atgaline tvarka jo netaiko. Todėl tų žmonių, kurie į JK atvyko anksčiau, jokie apkarpymai ar apribojimai neturėtų paliesti“, – sakė Z.Čepaitė.
Pašnekovė nemano, kad britai ims ir staiga visiškai pakeis sąlygas, kurios taikomos senbuviams emigrantams.
„Tačiau suprantu, kad daugeliui emigrantų neramu dėl Britanijos premjero Davido Camerono užsispyrimo, nenoro į sutartį įrašyti punkto, kad naujoji tvarka nepalies šalyje jau esančių emigrantų. Žmonės labiausiai bijo, kad jiems nebūtų pakišta kiaulė“, – svarstė lietuvių bendruomenės atstovė.
Kita vertus, ji mano, kad išmokų apkarpymas paliestų tik nedidelę grupę lietuvių.
„Brexit“ pavers lietuvius nelegalais?
Z.Čepaitės teigimu, britų pasitraukimas iš ES lietuviams gali iškelti ne vieną dilemą, – jų pilietybės, statuso.
„Pagal dabartinę tvarką penkerius metus čia gyvenantis žmogus gali gauti rezidento statusą. Ir manau, kad daugelis apie tai galvoja. Tiems, kurie atvyko ar atvyks vėliau, gali kilti sunkumų dėl to, kad jie tarsi taptų nelegaliais“, – svarstė pašnekovė.
Tačiau ji teigia turinti rimtų abejonių, kad Didžioji Britanija turėtų kokias nors galimybes juos deportuoti.
„Britams nepavyksta sugaudyti daugybės žmonių, kurie dabar čia nelegalai gyvena. Nepavyksta susidoroti su nelegalais iš Azijos, Indijos, Pakistano, kitų šalių. Išstumti tuos, kurie čia jau gyvena labai sunku“, – sakė Londone gyvenanti lietuvė.
Ji įsitikinusi, kad net ir tuo atveju, jei referendumas įvyktų ir būtų pasisakyta prieš ES, valdžia ieškos būdų kaip legalizuoti ten jau gyvenančius ir įsitvirtinusius žmones.
„Tiesiog bus užkertamas kelias atvykti naujiems emigrantams, o ne pabloginti sąlygas ar atsikratyti jau čia esančių“, – sakė ji.
Emigruoja ne dėl pašalpų, bet dėl darbo
Pasak ekonomisto, sociologo, profesoriaus Romo Lazutkos, lietuvių emigracijos procesas prasidėjęs seniai, todėl didžiosios emigrantų dalies nauja tvarka neturėtų paliesti.
„Kita vertus, daugelis juk emigruoja ne dėl pašalpų, o dėl darbo. Tiesa sakant, tos britų pašalpos nėra tokios dosnios, kad verta dėl jų būtų verta kelti triukšmą“, – sakė profesorius.
O štai jeigu britai referendumo metu nuspręstų trauktis iš ES, gali nelikti laisvo darbo jėgos judėjimo.
„Tuomet išvykti ten dirbti būtų sunkiau. Tačiau vėl nereikėtų pamiršti, kad tokia tvarka neturėtų būti taikoma atgaline tvarka. Britai iš viso neturi tokios praktikos“, – sakė profesorius.
Perlaidų bus mažiau
Emigravusių lietuvių namo siunčiami pinigai ne tik maitina gimtinėje likusius artimuosius, bet ir įpučia gyvybės visos šalies ekonomikai.
Nuo 2004 metų per metus į tėvynę buvo pervedama vidutiniškai apie 2,5 mlrd. litų (apie 724 mln. eurų0. Ypatingas šuolis perlaidų šuolis buvo pastebėtas 2013 metais (5,3 mlrd. litų – daugiau kaip 1,5 mlrd. eurų) ir 2014 metais (5,5 mlrd. litų – beveik 1,6 mlrd.eurų). Privačių asmenų perlaidos į Lietuvą prilygo 4,4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
R.Lazutkos nuomone, kokį sprendimą bepasirinktų britai, emigrantų pinigų srautams tai jokio poveikio neturės.
„Emigrantų pinigų srautai palaipsniui silpta dėl kitų priežasčių. Pirmiausia, tie žmonės dažniausiai emigruodavo po vieną iš šeimos. Jie siųsdavo pinigus, kad išlaikytų vaikus, artimuosius. Tačiau laikui bėgant daugelis jų išsivežė šeimas, tėvai miršta, todėl nebelieka prasmės siųsti pinigų į gimtinę.
O tie, kurie dar dvejojo grįžti ar negrįžti, neretai dėl vaikų, dėl kitų dalykų apsisprendžia likti emigracijoje. Todėl silpsta jų noras Lietuvoje investuoti į nekilnojamąjį turtą, nes jį reikia administruoti. Nebelieka prasmės“, – svarstė ekonomistas.
Nelinksmomis pašnekovo prognozėmis, jeigu didesnių emigracijos bangų nekils, tai senieji emigrantai natūraliai ir finansiškai atitols nuo Lietuvos.
Ko siekia D.Cameronas?
ES Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas ketvirtadienį pareiškė, kad šiuo metu vykstančio ES viršūnių susitikimo metu turi pasiekti visapusiško susitarimo dėl Jungtinės Karalystės inicijuojamų reformų, priešingu atveju, anot jo, „kiltų klausimas dėl mūsų bendros ateities“.
Reformų dėl imigrantų britų premjeras D.Cameronas pareikalavo prieš planuoją referendumą dėl tolesnės narystės ES.
Be mažesnių išmokų imigrantams, britai taip pat siekia svaresnio balso klausimais, kuriais dažnai tariasi vien euro zonos šalys, ir patikinimo, kad jie nėra įsipareigoti dalyvauti tolesnėje politinėje ES integracijoje. Jei susitarti pavyks, referendumas gali būti surengtas dar birželį.
D.Cameronas reikalauja pokyčių keturiose pagrindinėse politikos srityse: ekonominis valdymas, socialinės išmokos ne JK piliečiams, konkurencingumas ir suverenumas.
Vienas kebliausių ir emigrantams aktualiausių klausimų – socialinės išmokos. JK vyriausybė nori nuraminti savo mokesčių mokėtojus, kad į šalį atvykstantieji dirbti migrantai iš kitų ES šalių netampa našta dėl dosnių britiškų sveikatos, socialinių ir vaikų išmokų. Kompromiso šioje srityje sunkiausia pasiekti su Vidurio ir Rytų Europos šalimis, kurių daugelis piliečių dirba JK.
Verslas nenori „Brexit“
Vokietijos „The Local“ pateikia apklausą, kurioje skelbiama kiek daugiau nei 31 proc. apklaustų stambaus masto verslininkų teigia, kad vadinamasis „Brexit“, turėtų „labai neigiamą“ ar „iš dalies neigiamą“ įtaką jų verslo investicijoms per ateinančius trejus metus.
„Baiminamasi, kad svaras dar labiau sustiprėtų, dėl to euro zonos narių įmonėms investavimas Didžiojoje Britanijoje dar labiau pabrangtų“, – „The Local“ sakė Britanijos verslo rūmų Vokietijoje direktorius Andreas Meyer-Schwickerathas.
29 proc. apklaustų verslo atstovų teigia, kad dėl „Brexit“ jų įmonėse tektų atleisti darbuotojų arba kiltų kitų su darbais susijusių sunkumų.
Taip pat 20 proc. įmonių prognozuoja, kad, Jungtinei Karalystei pasitraukus iš ES, joms teiktų sumažinti savo pajėgumus šioje valstybėje ar juos perkelti. Tarp informacinių technologijų srities įmonių tokių būtų net 41 procentas.
Iš viso 79 proc. apklaustų įmonių vadovų mano, kad Britanija turėti likti ES nare: taip manančių tarp Britanijos įmonių yra 76 proc., Vokietijos – 83 procentai.
