Teismai užversti ieškiniais dėl neteisėtai privatizuotų ežerų

Dalį Salinio ežero buvo įsigijęs vienas Trakų rajono gyventojas.

lrytas.lt jau rašė, kad skandaluose besimurdanti Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) prie Žemės ūkio ministerijos sugebėjo išparceliuoti daugybę Lietuvos ežerų, kurie nuo senų senovės priklausė ne kokiems nors mistiniams savininkams, bet valstybei.

Praėjusiais metais aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas kreipėsi į Panevėžio apygardos prokuratūrą ir paprašė apginti viešąjį interesą, kad valstybei būtų grąžinti privatizuoti ežerai ar jų dalys. 

Jis tikisi, kad netrukus sulauksime ir daugiau teismų sprendimų, įpareigojančių neteisėtai privatizuotus vandens telkinius grąžinti valstybei.

„Negalime likti abejingi, kai nusavinamas neįkainojamas valstybės, o kartu ir visų mūsų turtas – ežerai. Viešajam interesui apginti Aplinkos ministerija yra kreipusis į Panevėžio apygardos prokuratūrą. Bendros pastangos duoda vaisių“, – sakė ministras.

Pavyzdžiui, teismas rudenį jau grąžino valstybei Plavio ežerą. Plavio ežeras – vienas iš aštuonių vandens telkinių, dėl kurių buvo kreiptasi į Panevėžio apygardos prokuratūrą.

Tai, be Plavio,Vastelis (Vastalis), Paneikiškis, Vaitonka, Alksnas ir Katišius Zarasų rajone, Raistežeris ir Iženas Utenos rajone. Ieškiniai dėl šių ežerų grąžinimo valstybei jau yra teismuose.

Iš anksto privatizavo

Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos būklės vertinimo departamento Hidrografinio tinklo skyriaus vedėjas Gintautas Sabas sako, kad ežerų privatizavimas – NŽT reikalas: ji patikėjimo teise valdo visus vandens telkinius.

„Nors NŽT pateikė sąrašą tų ežerų, kurie numatomi privatizuoti, pamatėme, kad jau ne vienas jų iš anksto privatizuotas. Nežinau, kaip jie ten tą privatizavimą vykdė – gal gerai neperskaitė įstatymo, neišmanė, gal kiti dalykai… Įstatymus jie kažkaip subjektyviai suprato, ir kol nebuvo precedento – vieno teismo sprendimo dėl Lazdijų rajone esančio Termento ežero, tol darė, ką norėjo“, – teigė pašnekovas.

NŽT atstovas Audrius Gelžinis prieš kurį laiką portalą lrytas.lt informavo, kad šiuo metu Panevėžio apygardos administraciniame teisme pagal pareiškėjo, t.y. Panevėžio apygardos prokuratūros, prašymą yra nagrinėjama byla dėl dviejų Utenos rajono ežerų – Raistežerio bei Iženo dalinio privatizavimo.

„Raistežeryje prieš keletą metų buvo atkurta nuosavybė į 0,8 ha (visas ežero plotas beveik 3,6 ha), o Ižene nuosavybė atkurta į 0,75 ha, kai visas ežero plotas – 1,9 ha. NŽT specialistai, vykdydami žemės reformą ir atkurdami nuosavybės teises, vadovavosi Vyriausybės nutarimu, kuriame šie ežerai nebuvo įrašyti.

Vyriausybės nutarime turėjo būti įrašyti visi vandens telkiniai, priskirtini prie neprivatizuotinų pagal tam tikrus įstatyme numatytus kriterijus, tačiau šių ežerų ten nebuvo“, – teigė pašnekovas. Pasak jo, Utenos skyriaus patikrinimo metu buvo aptikti dar šeši panašūs ežerai, kurie iš dalies buvo privatizuoti neatsižvelgiant į Vandens įstatymo 9-ąjį kriterijų.

Tai Šiekštelis (ežero plotas 8,12 ha, atkurta nuosavybė į 1,04 ha), Apšlavas (ežero plotas 37,3 ha, atkurta nuosavybė į 0,94 ha), Bradesas (ežero plotas 28,7 ha, atkurta nuosavybė į 0,16 ha), Peštikis (ežero plotas 8,2 ha, atkurta nuosavybė į 1,77 ha), Kermežys (ežero plotas 16,8 ha, atkurta nuosavybė į 4,28 ha) ir Ąžuolinės (ežero plotas 13,3 ha, atkurta nuosavybė į 1,8 ha).

„Jeigu teismas pasakys, kad dalinis Raistežerio bei Iženo ežerų privatizavimas buvo neteisėtas, turėsime pradėti procedūras ir grąžinti juos valstybei. Taip pat teks atlikti reviziją ir dėl kitų vandens telkinių, kuriuose gali būti neteisėtai atkurta nuosavybė“, – sakė NŽT atstovas.

Negalima privatizuoti, bet privatizavo

Pasak Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vedėjo Vilmanto Graičiūno, Vandens įstatymas nurodo, kad paviršiniai vandens telkiniai, iki 1940 m. priklausę valstybei nuosavybės teise, yra išimtinė valstybinė nuosavybė.

Todėl jų negalima perleisti kitiems asmenims. 

„Valstybinės reikšmės vandens telkinių sąrašas yra sudarytas Vyriausybės nutarimu. Jeigu tame sąraše yra ežeras, viskas aišku: jis tikrai negali tapti privačios nuosavybės objektu. Jeigu tame sąraše nėra to ar kito ežero, bet jis atitinka vieną įstatyme numatytų kriterijų, neturėtų būti privatizuotas.

Negali būti privatizuoti ežerai ar tvenkiniai, kurių plotas yra didesnis kaip 50 ha. Deja, yra privatizuotų ir didesnių. Ir ne vienas“, – sakė V.Graičiūnas.