Daugiau kaip dešimtmetį tautiečių sveikatinimo keliones į Lietuvą organizuojantis norvegas Geiras Hellerslienas teigia, kad mūsų šalis išties patraukli: ją gana lengva pasiekti tiesioginiais skrydžiais iš Norvegijos, o paslaugų kokybės ir kainos santykis – puikus.
„Klientams siūlome praleisti keletą dienų Vilniuje, kur galima operatyviai atlikti išsamų sveikatos patikrinimą, vėliau savaitei vykstama į Druskininkus naudotis reabilitacijos ir sveikatinimo paslaugomis. Kelionės metu taip pat siūlome pažintines ekskursijas po šalį“, – pasakojo norvegas.
Anot jo, kasmet šia programa susidomi keli šimtai 60–80 metų amžiaus senjorų, dažniausiai atvykstančių pavasarį bei rudenį.
„Kadangi apsilankiusiųjų įspūdžiai būna labai geri, neretai pasitelkiu jų atsiliepimus, kad pritraukčiau daugiau sveikatos turistų“, – sakė pašnekovas ir atskleidė, kad klientai vis dažniau pasiekiami tiesioginio kontakto metu, einant „nuo durų iki durų“.
Trūksta informacijos apie Lietuvą
Vis dėlto iššūkių, norint prikviesti daugiau medicinos turistų netrūksta. Vienas jų – bendras mūsų šalies žinomumas ir įvaizdis Norvegijoje. G.Hellerslieno teigimu, Norvegijos žiniasklaidoje gana daug informacijos apie Estiją ir jos sostinę Taliną, tačiau apie Lietuvą, juo labiau Vilnių, Kauną, Druskininkus ar Palangą informacijos beveik nėra.
„Manau, kad tai – neišnaudota galimybė. Esu tikras, kad norvegams būtų įdomios istorijos apie medicinos ir sveikatinimo paslaugas bei turizmo infrastruktūrą Lietuvoje. Daugelis dar mato jūsų šalį kaip posovietinę erdvę, tad maloniai nustemba sužinoję, kokio lygio paslaugų medicinos turistams galite pasiūlyti“, – patirtimi dalijosi pašnekovas.
Pasak Lietuvos medicinos turizmo klasterio vykdomojo direktoriaus Gražvydo Morkaus, šiuo metu kaip tik ir ieškoma efektyviausių būdų, kaip pristatyti medicinos turizmo paslaugas Norvegijos rinkai.
„Nors joje gyvena tik kiek daugiau nei 5 milijonai žmonių, jų perkamoji galia – išties didelė. Nuoseklios investicijos į medicinos bei sveikatinimo paslaugų pristatymą medicinos turistų srautus gali padidinti dešimteriopai“, – įsitikinęs direktorius.
Palankus metas veikti
Tomas Kleppestas, Lietuvos-Norvegijos prekybos rūmų vadovas, pasakojo, kad iš esmės Norvegijoje sveikatos apsaugos sistema yra valstybinė, privačių medicinos įstaigų nėra daug, tad efektyvumo stokojama. Dažni atvejai, kai operacijų tenka laukti kelias savaites ar mėnesius. Tuo tarpu, atvykus į privačią medicinos įstaigą Lietuvoje, daugelį jų galima gauti jau kitą dieną.
Pašnekovo manymu, dabar palankus metas bandyti užkariauti Norvegijos rinką: „Šalies sveikatos apsaugos sistema patiria nemažų transformacijų – žmonėms suteikiama vis daugiau informacijos apie medikų veiklos efektyvumą, leidžiama pasirinkti kurioje įstaigoje bus atlikta reikiama operacija. Dėl šių priežasčių žmonės vis aktyviau ieško informacijos apie medicinos paslaugas – tai palankus kontekstas komunikacijai. Be to, norvegai nusiteikę leisti pinigus savo sveikatai.“
Žemesnės operacijų kainos, išvystytos reabilitacijos paslaugos – patraukli žinia ir išlaidas mažinti norinčioms Norvegijos ligoninėms. Pavyzdžiui, akių operacijos Lietuvoje kainuoja maždaug 3-5 kartus mažiau nei Norvegijoje. Žinoma, norint pasiekti susitarimų su konkrečiomis įstaigomis reikėtų ilgalaikio įdirbio.
Lietuvos medicinos turizmo klasterio vykdomasis direktorius Gražvydas Morkus atskleidė, kad artimiausiuose klasterio planuose – platesnis medicinos, reabilitacijos ir sveikatinimo paslaugų pristatymas Norvegijoje. Jis viliasi, kad Lietuvos populiarinimui šioje Skandinavijos šalyje bus skiriamas ir didesnis valdžios institucijų dėmesys. Patvirtintoje 2016-2020 metų Lietuvos turizmo rinkodaros strategijoje Norvegija patenka tarp svarbiausių atvykstamojo turizmo rinkų.
