Kur slypi tokio stygiaus priežastys?
Pirma, pramonės gamyba auga, atsidaro naujos gamyklos, o tai reiškia, kad auga laisvų darbo vietų skaičius.
Antra, vietos jaunimas išvažiuoja dirbti į Vakarų Europos šalis, kur atlyginimai didesni, nepaisant to, kad gyventi ten yra brangu.
Čekijos verslininkas Zbynekas Florikas savo naujam fabrikui, kuris gamina pagerintas ligoninių lovas, niekaip negali surinkti reikiamų darbuotojų. Maža to, kad jo kompanija „Linet“ yra pasaulinės rinkos lyderė. Jos metinė apyvarta siekia 240 mln. dolerių.
„Aš jau noriu rasti bet ką, kas dar galėtų būti darbingas“, – pasakojo jis.
Prahos draudimo kompanijos „Assicurazioni Generali“ vyriausias ekonomistas Radomiras Jacas mano, kad netrukus šią problemą bus galima išspręsti padidinus atlyginimus, taip pat „importuojant“ daugiau darbuotojų.
Antrasis variantas šiandien yra didžiausia darbdavių viltis. Kaip rašo „Bloomberg“, ukrainiečiai tapo tikru išsigelbėjimu daugeliui Vakarų Europos kompanijų. Ypač Lenkijoje, kur laisvų darbo vietų skaičius 2015 metais trečiąjį ketvirtį pasiekė neįtikėtiną mastą – 73 200. Ukrainiečių ir lenkų kultūrinė giminystė taip pat svarbi viliojant ukrainiečius dirbti Lenkijoje.
Čekija atsižvelgė į pramonininkų pageidavimus ir priėmė sprendimą palengvinti čekų vizos gavimo procedūrą darbininkams iš užsienio. Manoma, kad tai leis pasotinti darbo rinką, kurioje jau susidarė 150 tūkst. darbuotojų stygius.
„Kol tai naudinga Čekijai, mes pasirengę padaryti legalią ekonominę migraciją labiau pasiekiamą“, – Čekijos vicepremjerą Pavelą Belobradeką pacitavo „Bloomberg“.
Konsultacinės kompanijos „Pricewaterhouse Coopers“ tyrimas parodė, kad darbo jėgos trūkumas tapo kur kas didesne problema Vakarų Europos ekonomikoms, nei geopolitiniai veiksniai. Dar praėjusių metų rugsėjį „Economist“ paskelbė straipsnį, kuriame apžvelgiama ši problema – tai, kad mažai darbo jėgos pasiūlymų regione. Kaip tuomet rašė leidinys, „Manpower Group“, tyrimai parodė, kad dvi iš penkių Lenkijos firmų patiria sunkumų ieškodamos kandidatų į darbo vietas. Pati sunkiausia padėtis yra IT kompanijose, kurių potencialūs darbuotojai dažniau išvažiuoja į užsienį, taip pat medicinos srityje.
Šiandieninė Vakarų Europos rinka labiausiai pasigenda jaunų specialistų. 2015 metų rugsėjį 40 proc. Vengrijos gydytojų buvo vyresni nei 60 metų. Ir šiam pagyvenusiam personalui tenka gydyti įspūdingą skaičių pacientų.
„Economist“ pateikė pavyzdį: Vengrijos mieste Ozde vos 55 vietų ligoninės gydytojai rūpinasi 80 tūkst. žmonių.
Tuo metu, kai Ispaniją ir Graikiją purto aukštas nedarbo lygis (2015 metų spalį jis atitinkamai siekė 21,5 ir 24,5 proc.), Vakarų Europoje yra tūkstančiai laisvų darbo vietų ir tai verčia kitus darbuotojus dirbti viršvalandžius ir prisiimti papildomą krūvį. Nepaisant to, regiono šalys neskuba įdarbinti pabėgėlių iš Artimųjų Rytų. Tai nelogiška, žinant, kad šie migrantai iš tiesų gali tapti problemos sprendimu – daugelis jų yra vidutinės klasės atstovai, turintys neblogą išsilavinimą. Tačiau kol kas Vakarų Europa didesnes viltis sieja su „gyvąja parama“ iš Ukrainos.
Pagal užsienio spaudą parengė Eugenija Grižibauskienė
