Naršydamas po elektronines Kinijos parduotuves dažnas lietuvis jose aptinka pigesnių prekių. Jei pirkinys atsieina iki 22 eurų, pirkėjo namus jis pasieks be jokių papildomų mokesčių.
Viršijus privaloma atseikėti valstybei pridėtinės vertės mokestį (PVM). Jei pirkinys brangesnis nei 150 eurų, tenka sumokėti ir importo muito mokestį.
Tačiau uolūs pirkėjai neslėpė – jiems dažnai pavyksta prasmukti nemokant ir įsigijus ką nors brangiau.
Net ir Lietuvos paštas pripažino, kad siuntos iš trečiųjų šalių apmokestinamos itin retai – susimokėti turi vos 0,7 proc. gavėjų.
Anot bendrovės atstovų, iš Kinijos gaunamų pašto siuntų vertė svyruoja nuo kelių iki keliasdešimties eurų.
Išsisuko nuo mokesčio
Marijampolietė Rūta iš Kinijos drabužius, avalynę, o kartais ir buities reikmenis siunčiasi jau porą metų. Moteris stengiasi nesirinkti daikto, kuris kainuoja daugiau nei 22 eurus, tačiau kartais nesusitvardo ir įsigyja brangesnę prekę.
„Bet nė karto nemokėjau priėtinės vertės mokesčio. Mat pardavėjai ant siuntos net ir tais atvejais nurodė mažesnę pirkinio vertę.
Tarkim, pirkau suknelę už 28 dolerius (apie 25 eurus), o ant siuntos radau užrašyta 9,99 dolerio“, – pasakojo moteris, dažnai su kitais virtualiais pirkėjais pasikalbanti ir tokią temą gvildenančiuose interneto forumuose.
Ne vienas jų pasakojo apie atvejus, kai importo mokesčius teko susimokėti.
Tarkim, įsigijus euru ar dviem, negu nustatyta neapmokestinama vertė, brangesnį daiktą, be PVM, dar teko pakloti 8,69 euro Lietuvos paštui už tarpininkavimo su muitine mokestį.
Renkasi, ką tikrinti
Pasak Muitinės departamento atstovės Henrikos Rukšėnienės, visus su pašto siunta susijusius mokesčius žmogus sumoka atsiimdamas ją iš pašto skyriaus, o kiek reikia mokėti, sužino iš pranešimo apie gautą siuntinį.
Vilniaus teritorinės muitinės pašto posto duomenimis, 2013 metais muitinė už siuntas surinko apie 670 tūkstančių eurų, 2014 metais – apie 710 tūkst. eurų, o pernai – apie 930 tūkst. eurų mokesčių.
„O duomenų, kiek nustatoma sukčiavimo atvejų, muitinė neturi. Tiesiog jai suteikta teisė tikrinti siuntas iš trečiųjų šalių.
Pareigūnai tai daro su siuntos gavėju ar jo atstovu, tik pasirinktinai – pagal turimą informaciją ir panašiai.
Apmokestindama prekes muitinė taiko įvairius įvertinimo metodus, pavyzdžiui, lygina panašių prekių vertę.
Todėl muitinę apgauti yra sunku. Jeigu gavėjo netenkina priskaičiuoti mokesčiai už siuntinį, jis visada turi galimybę sprendimą apskųsti“, – aiškino H.Rukšėnienė.
Naudinga sutartis
Kad pastaraisiais metais plūste plūsta siuntos iš Kinijos, lėmė ne tik pakitę lietuvių pirkimo įpročiai ar išaugęs noras sutaupyti.
Jau antrus metus Lietuvos paštas bendradarbiauja su Kinijos rinkoje veikiančiomis tarptautinėmis logistikos bei kurjerių bendrovėmis, kurios dirba ir su didžiausia Kinijos elektroninės prekybos kompanija „Alibaba“.
„Bendradarbiavimas su kinais leido Lietuvai tapti tranzitine šalimi, per kurią pristatomos siuntos iš Kinijos į Europos šalis – tiek ES nares, tiek Rusiją, Baltarusiją ir kitas valstybes“, – sakė Lietuvos pašto Pašto operacijų tarnybos direktorė Rasa Radzevičienė.
Praėjusiais metais per Lietuvos paštą gauta ir išsiųsta 60,3 mln. siuntų.
Tai net 12,5 proc. daugiau nei 2014 metais, kai buvo gauta ir išsiųsta 53,5 mln. siuntų. 45 proc. gaunamų tarptautinių siuntų sudarė atsiųstos iš Kinijos.
Po Kinijos rikiuojasi Vokietija, Didžioji Britanija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Olandija ir Lenkija.
Uždirba iš tarpininkavimo
„Natūralu, kad, didėjant pašto siuntų srautui, gerėja ir Lietuvos pašto finansiniai rodikliai. Dėl išaugusio pašto siuntų skaičiaus telkiame papildomus transporto išteklius, akivaizdu, kad ši partnerystė naudinga visam šalies ūkiui“, – sakė R.Radzevičienė.
Paštas papildomai uždirba ir tuomet, kai siunčiamų pirkinių vertė didesnė nei 22 eurai. Kaip muitinės tarpininkas, jis yra įgaliotas deklaruoti siuntas, atkeliavusias iš trečiųjų šalių.
Jei siunta sulaikoma, Lietuvos paštas atlieka deklaranto funkciją tarp muitinės posto ir siuntos gavėjo – turi pateikti reikalingus dokumentus, juos patikrinti, užpildyti deklaracijas.
Už tarpininkavimą taikomas 8,69 euro mokestis.
Jį reikia mokėti tuomet, kai muitinė apskaičiuoja muito ar kitus mokesčius už prekes, gaunamas pašto siuntoje.
Jeigu gavėjas nenori, kad siunta muitinei būtų deklaruota per Lietuvos paštą, tuomet jis gali rinktis kitų įgaliotų Lietuvos muitinės tarpininkų paslaugas arba pats deklaruoti siuntą muitinei.
Pravartu žinoti
Perkant iš Europos Sąjungos elektroninių parduotuvių importo muitų bei PVM mokėti nereikia.
Perkant iš trečiųjų šalių, siuntos gali būti apmokestintos. Taikomas 21 proc. PVM, jei prekių vertė siuntoje viršija 22 eurus. Siuntimo mokestis į prekės vertę neįskaičiuojamas.
Taip pat reikėtų mokėti importo muitą, jeigu prekių vertė siuntoje viršija 150 eurų (išskyrus kvepalus ir tualetinį vandenį). Informaciją, kokiai prekei koks muito tarifas taikomas, galima rasti muitinės tinklalapyje.
Jei pirkiniui taikomi importo mokesčiai – muito ar PVM, teks susimokėti ir mokestį už muitinės dokumentų įforminimo (tarpininkavimo) paslaugą (Lietuvos pašte – 8,69 euro, per kurjerius – gerokai daugiau).
