Vilniaus regione apdovanojimą „Gazelė 2015“ šiemet pelnė investicijų į komercinius objektus bendrovė „Projestos projektai“. Jos apyvarta, kreditų biuro „Creditinfo Lietuva“ duomenimis, per 2011–2014 metus padidėjo net 877 proc. Ji ir toliau auga, kaip ir investicijos į statomus objektus.
Vien įmonės „Projestos projektai“ metų apyvarta sukasi apie 20 mln. eurų, o visų 8 grupės bendrovių yra maždaug penkis kartus didesnė.
„Vienas svarbesnių darbų, kurį baigėme pernai, – Vievio centro rekonstrukcija. Ne tik pastatėme naują parduotuvę „Maxima“ ir naują turgaus pastatą, bet ir sutvarkėme visą greta esančią infrastruktūrą, išasfaltavome gatves, automobilių stovėjimo aikšteles.
Tam buvo skirta apie 3 mln. eurų investicijų“, – sakė „Projestos projektų“ vadovas ir pagrindinis akcininkas Rytis Kanapėnas. Pokalbis su juo – apie svarbiausius jau nuveiktus ir dar atliekamus darbus.
– Per ketverius metus „Projestos projektų“ apyvarta padidėjo kone dešimtį kartų. Kokie darbai tam turėjo daugiausia įtakos?
– Nesiblaškome, imamės to, kas mums tinka pagal specializaciją. Svarbiausia mūsų sritis yra investicijos į didžiuosius prekybos centrus, kita – rangos darbai. Neišsiverčiame ir be projektavimo, bet šias paslaugas teikia kita grupės įmonė „Veduta“.
Taip rikiuojame darbus ir kitose ES valstybėse, pavyzdžiui, Ispanijoje. Pernai Vengrijoje įsigijome keletą gamybinės paskirties sklypų, bet ten investuojame į medienos apdirbimo gamyklas.
2005-aisiais pradėję specializuotis komercinių objektų statybos ir investicijų srityse sukūrėme tokį verslo modelį: sudarome jungtinės veiklos sutartį su partneriais – pastatome miestui autobusų stotį arba turgavietę, o už tai gauname teisę statyti prekybos centrą.
Taip pirmiausia pastatėme Kėdainių, vėliau Klaipėdos ir Skuodo autobusų stotis. Išimtis tik Vievis, kur pagal jungtinės veiklos sutartį su Elektrėnų savivaldybės įmone „Elektrėnų komunalinis ūkis“ statėme ne autobusų stotį, o turgavietę. Tokių sutarčių turime ir šiuo metu.
– 2011 metais įkėlėte koją į Baltarusiją. Tačiau ten įmonė ėmėsi ne tik investicijų, bet ir statybų rangos darbų?
– Baltarusijoje dirbome kaip generaliniai rangovai. Iš pradžių tokia veiklos plėtra smarkiai padidino apyvartą – Minske iki krizės pastatėme vieną didžiausių prekybos centrų „E-city“.
Jo bendras plotas viršija 50 tūkst. kvadratinių metrų – maždaug kaip Kauno „Akropolio“. Vis dėlto dabar džiaugiamės, kad Baltarusijoje neinvestavome, nes plėtrą šioje šalyje sustabdė krizė.
– O kaip pavyko perkopti iš sunkių 2008-ųjų į ekonomiką atgaivinusius 2011-uosius?
– Mums pavyko pelningai parduoti vieną prekybos centrą. Tai – viena priežasčių, padėjusių išvengti griūties. Žinoma, lėmė ir patirtis.
Trys iš keturių didžiųjų prekybos tinklų sunkmečiu buvo pristabdę plėtrą. Ją tęsė vienintelė „Palink“, valdanti parduotuves „Iki“. Mums pavyko laimėti beveik visus jos skelbtus prekybos centrų projektavimo ir statybos konkursus.
Tai padėjo ne tik išlikti, bet ir uždirbti.
– Lietuviai laukia, kada pradės veikti prekybos tinklas „Lidl“. Galbūt bendradarbiaujate ir su jo savininkais?
– „Lidl“ investuoja patys – tokia yra jų verslo strategija. Šiam prekybos tinklui mes suprojektavome penkis prekybos centrus, dalyvaujame ir keliuose „Lidl“ paskelbtuose generalinio statybų rangovo konkursuose.
Bet, be „Lidl“ užsakymų, ir patys turime Lietuvoje keletą sklypų. Iki šių metų pabaigos turėtume pastatyti porą komercinių objektų: vieną – Aukštaitijoje, kitą – sostinėje.
Bendras jų plotas siekia per 5 tūkst. kvadratinių metrų, o investicijos – apie 8 mln. eurų. Iš viso šįmet mūsų šalyje ketiname investuoti per 30 mln. eurų.
