Naujoji užstato sistema dar tik pradėjo veikti, o gėrimų pardavėjai bei importuotojai jau skaičiuoja papildomas išlaidas. Jos tikrai nemenkos.
Tuo metu prekybininkai taromatų sistemos įdiegimą lygina su svarbiausiais Lietuvos istoriniais įvykiais, pavyzdžiui, euro įvedimu.
Regi istorinį įvykį
Prie taromato sostinės Gedimino prospekte esančioje „Maximos“ parduotuvėje – jokios grūsties. Išvis nė vieno žmogaus.
Taip ir turėtų būti – lentynose dar nėra nei alaus, nei mineralinio vandens, nei gaiviųjų gėrimų, ant kurių pakuotės jau būtų atspausdintas naujosios užstato sistemos ženklas.
Tačiau „Maximos“ tinklo atstovė Renata Saulytė pasakojo, kad pirmosiomis dienomis ne vienoje prekybos vietoje plūdo smalsuoliai, norintys išbandyti neregėtą įrangą.
Ypač pasižymėjo rajonų gyventojai: kai kurie atsinešė nemenkai namuose sukauptų pakuočių, dar nepažymėtų užstato ženklu. Tačiau po 10 centų už jas gauti nepavyko.
„Užstato sistemos startą galima lyginti su euro įvedimu, nes ją kuriant ir užtikrinant veiklą prisidėjo daug žmonių. Visiems sistemos dalyviams, išskyrus galbūt pačius vartotojus, teko atlikti nemažai namų darbų“, – kalbėjo „Maximos“ atstovė.
Apibėrė aibe klausimų
Prekybos centrų darbuotojai vakar ir užvakar klientams turėjo aiškinti, kas yra taromatai, kaip jais naudotis, kur prekiaujama pažymėtomis pakuotėmis, kaip atsiimti užstatą, ar galima kaupti čekius su užstato pinigais.
„Tam rengėmės, tokie klausimai nebuvo staigmena. Žinoma, šiokios tokios sumaišties kilo, nes taromatai daugeliui – naujiena, prie kurios reikia priprasti“, – kalbėjo R.Saulytė.
Nors gamintojai ir importuotojai užstato ženklu pažymėtas pakuotes pradėjo tiekti nuo vasario 1 dienos, prekybos vietose jos pasirodys pamažu.
Iki balandžio 30 dienos rinkoje bus prekių ir su užstato ženklu, ir be jo.
Prireiks rankų darbo
Prekybininkai neketina pasikliauti vien taromatais. Juolab kad jų yra toli gražu ne kiekvienoje parduotuvėje – tik didesnėse.
„Iki“ tinklo atstovė Berta Čaikauskaitė tvirtino, kad laikinai, kol sistemos veikla įsibėgės ir taromatų tinklas pradės veikti sklandžiai, dalyje parduotuvių stikliniai alaus ir giros buteliai bus surenkami rankomis.
„Norfos“ tinklo parduotuvėse, kuriose taromatai dar neįrengti, tara irgi bus renkama rankiniu būdu. Kol kas taromatų pirkėjai gali rasti 50 „Norfos“ parduotuvių, vėliau jie bus įrengti ir kitose. Pusę įrenginių administruos pati „Norfa“.
„Iš pradžių, žinoma, bus nesusipratimų, žmonės mes butelius, kurių neturėtų mesti. Bet laikui bėgant viskas bus gerai“, – įsitikinęs „Norfos“ atstovas Darius Ryliškis.
Išlaidos – milžiniškos
Alaus ar gaiviųjų gėrimų gamintojams bei importuotojams rūpesčių tikrai ne mažiau nei prekybininkams. Jie privalo pasirūpinti, kad ant gėrimų pakuočių būtų spausdinamas specialus depozito ženklas. Tam teko investuoti į įrangą, spausdinimą ir panašiai.
Anot bendrovės „Švyturys-Utenos alus“ generalinio direktoriaus Rolando Viršilo, jo vadovaujamai įmonei tai kainavo per 200 tūkst. eurų.
Importu užsiimanti bendrovė „Bennet Distributors“ apskaičiavo, kad užstato sistema jai atsieis mažiausiai 30 tūkst. eurų.
„Buvo nupirktas pakavimo įrenginys, pagal užstato administratoriaus reikalavimus pakeistas daugelio produktų etikečių dizainas, o kitiems gaminiams paruošėme specialius drėgmei atsparius lipdukus su brūkšniniu kodu ir užstato ženklu“, – pasakojo įmonės produktų grupės vadovas Mantas Klimantavičius.
Jo nuomone, bent importuotojams trijų mėnesių pereinamasis laikotarpis trumpokas, nes jų prekės ilgiau užsiguli lentynose.
„Vėliau sąnaudos gali didėti prireikus produktus atsiimti iš rinkos ar perženklinti. Taip pat teks nurašyti dalį gaminių su seno dizaino etiketėmis, kurių nespėsime parduoti pereinamojo periodo metu“, – aiškino M.Klimantavičius.
Ant butelio – po lipduką
„Dalis gamintojų jau tiekia alų naujai paženklintose skardinėse ar buteliuose, kiti – dar ne, todėl ženkliname tarą patys: klijuojame etiketes su naujais brūkšniniais kodais bei užstato ženklu.
Tą patį darome ir su prekėmis, kurių likučių yra susikaupę sandėliuose“, – pasakojo bendrovės „Eugesta“ Pardavimų skyriaus vadovas Raimondas Meižikas.
Anot jo, kiekvieną skardinę ar butelį reikia išimti iš dėžių, užklijuoti lipduką, o paskui sukrauti atgal.
„Tą patį reikia padaryti ir su pakuotėmis, jau esančiomis parduotuvėse.
Užklijuosime ant jų lipdukus nelaukdami, kol ateis gegužė ir baigsis pereinamasis laikotarpis“, – kalbėjo R.Meižikas.
Brangs ar atpigs?
Ar papildomos sąnaudos neprivers perrašyti ir gėrimų kainų?
Pasak „Eugestos“ atstovo, bent jau artimiausiu metu neketinama jų keisti.
Bet „Bennet Distributors“ apskaičiavo, kad dėl užstato sistemos kiekvienos pakuotės savikaina vidutiniškai išaugo 3 euro centais. Ar tik nebus ši našta perkelta ant vartotojų pečių?
Kita vertus, tiek gamintojai, tiek prekybininkai jau anksčiau užsiminė, kad artėjant gegužei nemaža dalis gėrimų su senomis pakuotėmis nebus atsiimta perženklinti – greičiausiai tiesiog sulauksime išpardavimų.
Registruoja kiekvieną brūkšninį kodą
Gintaras Varnas
Viešosios įstaigos „Užstato sistemos administratorius“ vadovas
„Ne tik prekybininkai, bet ir gėrimų gamintojai bei importuotojai turėjo sudaryti sutartis ir su mūsų įstaiga. Tai padaryti būtina, nes reikia įregistruoti ir kiekvienos prekės brūkšninį kodą. To nepadarius taromatas tiesiog neatpažins taros ir jos nepriims.
Lietuvos gamintojai, atsižvelgdami į teisės aktų reikalavimus, pakeitė ženklinimą. Jie mūsų įstaigai tiekia kiekvienos rūšies gaminio naują pakuotę, kurios brūkšninio kodo numeris yra įtraukiamas į užstato sistemą. Tokia pat tvarka galioja ir importuojamiems gėrimams.
Tad jei importuotojas atgabena didelį kiekį gėrimų, o užsienio gamintojas negali pagaminti specialiai Lietuvos rinkai skirtų pakuočių su depozito ženklu, platintojams tenka patiems klijuoti juos turinčius lipdukus.
Juk tai – naujos prekės, ir senieji brūkšniniai kodai joms nebetinka, nes už jas imamas užstatas.“
