Susitikimų vieta – koncertų salė „Compensa“ Kernavės gatvėje. Tai – adresas, kurį jau žino ir kolekcininkai, ir sendaikčių pirkėjai.
„Profesinių sąjungų rūmai netrukus bus rekonstruojami, todėl mums ant Tauro kalno nebebūtų likę vietos.
Nusprendėme persikelti anksčiau, kad netrukdytume statybininkams“, – aiškino Vilniaus kolekcininkų klubo pirmininkas Algis Gaidamavičius.
Senienų mėgėjai ant Tauro kalno kas šeštadienį rinkdavosi 52 metus.
Dėl persikėlimo kolekcininkai pernelyg neišgyvena – naujoji vieta taip pat puikiai pasiekiama, šalia judrios gatvės, prekybos centrų.
Viename aukšte nesutelpa
Į koncertų salę „Compensa“ kolekcininkai skuba jau mėnesį. A.Gaidamavičius tvirtino, kad jų skaičius tikrai nesumažėjo.
Atvirkščiai – ant Tauro kalno susirinkdavo apie 300 sendaikčių prekeivių, o dabar – maždaug 350.
„Koncertų salės pirmajame aukšte prekeiviai ir pirkėjai jau sunkiai sutelpa, turbūt teks prašytis į antrąjį aukštą ir automobilių stovėjimo aikštelę“, – vardijo kolekcininkų klubo vadovas.
Sausio mėnesį visi taupo
Monetomis prekiaujančiam Ryšardui Šylobrytui naujoji vieta patinka: „Čia daug jaukiau, šilčiau, švariau.
Juk Profsąjungų rūmai buvo visiškai nugyventi.“
Jo žodžiais, pirkėjai nesunkiai rado kelią į koncertų salę, nes jau gruodį buvo informuoti apie pokyčius.
„Tiesa, po švenčių sausį visada sumažėja pirkėjų, tai net prekybos centrai žino.
O tie, kurie ateina, labiau derasi, kiekvieną centą skaičiuoja“, – aiškino R.Šylobrytas.
Fotoaparatų ir kitos fototechnikos prekeivis Gintaras Sadauskas aiškino, kad pirkėjams prie naujos vietos dar teks priprasti: „Čia tradicijos dar nesusiformavo. Bet tikiu, kad čia bus geriau nei ant Tauro kalno.“
Vis dėlto senų juostinių fotoaparatų pirkėjų sumažėjo, nes tokia fotografija jaunesni žmonės nustojo domėtis. Fotografuoti juostiniu fotoaparatu – brangus malonumas.
Monako eurai – retenybė
R.Šylobrytas – eurų kolekcininkas nuo 2002 metų. Nuo tų laikų, kai šie pinigai buvo išleisti į apyvartą.
Ar vilnietis turi surinkęs visose Europos Sąjungos valstybėse išleistus šiuos pinigus?
„Ieškau, domiuosi eurais. Neturiu tik Monako 2 eurų monetų, nes jos labai brangios“, – pasakojo kolekcininkas. Viena 2007 metų moneta kainuoja 1500, kita, išleista praėjusiais metais, – beveik tūkstantį eurų.
Mat vienos tiražas – 10 tūkst., kitos – 20 tūkst. egzempliorių.
Monako Kunigaikštystė iš šių, atrodytų, paprastų monetų nusprendė uždirbti.
Tiesa, tokių 2 eurų apyvartoje nerasi, jie parduodami specialioje dėžutėje, yra geros kokybės.
Nuperka tiktai objektyvus
Seniausias G.Sadausko parduodamas fotoaparatas „Kodak“ pagamintas prieš Pirmąjį pasaulinį karą. Jis neveikiantis, restauruoti kažin ar įmanoma. G.Sadauskas už jį prašė 15 eurų.
Jo žodžiais, toks fotoaparatas – puiki interjero detalė.
G.Sadauskas pastebėjo kitą pirkėjų keistenybę. Apie 20 eurų kainuojančių „Zenit“ ir kitų sovietinių fotoaparatų beveik neperka. Bet nusukus jo objektyvą, jį pirkti už tokią kainą iš karto atsiranda norinčių.
„Objektyvą galima daug kur pritaikyti, bet pats fotoaparatas pirkėjams nereikalingas“, – įsitikinęs G.Sadauskas.
