Toks verslas sudaro net 15 proc. Europos Sąjungos BVP. Nors Lietuvoje padaryta jau nemažai, bet kyla klausimas, ko reikia, kad įvyktų tikras socialinio verslo bumas?
„Kurk Lietuvai“ dalyvių, Neringos Stroputės ir Modestos Kairytės suorganizuota socialinio verslo apskritojo stalo diskusija siekė suburti socialinio verslo ekspertų tinklą ir sukurti vieningą socialinio verslo balsą, kuris būtų girdimas tų, kurie priima sprendimus.
Nuomonės apie socialinio verslo kriterijus išsakė Ūkio viceministras Marius Skarupskas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbo departamento vyriausiasis patarėjas Ramūnas Darulis, Arūnas Survila (NVO Avilys), Andželika Rusteikienė (Investuotojų forumas), Džiugas Dvarionas (ISM dėstytojas) ir kiti.
„Prieš pusantrų metų Lietuvoje mes dar tik diskutavome dėl socialinio verslo sąvokos apibrėžimo, o šiandien jau parengta socialinio verslo koncepcija, priemonių planas, kuris bus įgyvendinamas kuriant palankią teisinę aplinką, finansinę ir mokestinę paramos sistemą socialiniam verslui.
Šiandien turime šiuos du dokumentus, kurie brėžią kryptį ir socialinio verslo vystymosi uždavinius. Tačiau diskusijos ir įžvalgos vis dar labai reikalingos. Jos skatina veikti greičiau ir duos postūmį įgyvendinti socialinio verslo priemonių planą“, – per diskusiją teigė ūkio viceministras Marius Skarupskas.
Diskusijos, kurioje dalyvavo nevyriausybinio ir viešojo sektorių, mokslo bei verslo atstovai, metu nuomonės išsiskyrė atsakant į klausimą, kas yra prioritetas: socialinių problemų sprendimas per verslumą ar verslo niša socialiniame lauke.
Vienų nuomone, tai yra verslas, kuris yra savarankiškas ir socialines problemas mato kaip verslo nišą ir galimybę. Kitų nuomone, jis suprantamas kaip privati iniciatyva sprendžiant socialines problemas.
„Manau, jog svarbu, kad yra nuomonių įvairovė, kurią ir toliau puoselėsime atvirose diskusijose. Ir toliau turime veikti tikslingai, nuolat keičiantis įvairia patirtimi – juk visi norime socialinio verslo proveržio“, – sakė N.Stroputė.
Švedijoje jau dabar tarp jaunimo yra labai populiaru kurti socialinio verslo startuolius ir uždirbti pinigus prasmingai. Dėl to ir Lietuvai yra svarbu diskusijas paversti konkrečiais veiksmais.
„Socialinis verslas yra galimybė kūrybiškam ir moderniam jaunimui pažiūrėti į socialines problemas kaip į galimybę ir iššūkį. Užsienyje yra daug socialinio verslo sukurtų programėlių, inovatyvių modelių, kurie tikrai įkvepia kurti. Juk kuo daugiau uždirbsi, tuo daugiau gėrio bendruomenei galėsi sukurti“, – teigė M.Kairytė.
Antrasis „Kurk Lietuvai“ dalyvių žingsnis yra socialinio verslo gido parengimas, kuris turėtų padėti pradedantiems verslininkams startuoti su savo idėja ir kurti Lietuvai ne tik ekonominę, bet ir socialinę naudą.
