Vilniaus apygardos teismas užvakar nusprendė, kad „AirBaltic“ privalo sumokėti 16,121 mln. eurų patirtos žalos bendrovei „FlyLAL-Lithuanian Airlines“.
Rygos oro uostą, taikiusį nuolaidas „AirBaltic“, teismas atleido nuo atsakomybės.
Teisėjai nustatė, kad ginčų sukėlusiuose maršrutuose „AirBaltic“ veikė nesąžiningai konkuruodama, nuostolingai mažindama bilietų kainas, nepaisydama veiklos sąnaudų bei pelno santykio ir siekdama išstumti nacionalinį vežėją iš šių maršrutų.
Aviacijos verslu užsiimantis buvęs vienas pagrindinių „FlyLAL“ akcininkų bei vadovų Gediminas Žiemelis džiaugėsi ne tiktai dėl to, kad pavyko nustatyti įmonės bankroto kaltininką.
Mat toks teismo sprendimas turėtų nubraukti ir jam metamus kaltinimus.
– Esate ir vienas „FlyLAL“ kreditorių. Ar tikitės atgauti bent dalį pinigų, jei pavyks juos išieškoti iš „AirBaltic“? – paklausėme G.Žiemelio.
– Iš viso „FlyLAL“ naudai priteista 22,89 mln. eurų.
Bankroto byloje visų kreditorių reikalavimai sudaro apie 35 mln. eurų.
Iš jų akcininkams ar su akcininkais susijusioms įmonėms skolos siekia apie 70 proc. šios sumos – maždaug 25 mln. eurų. Tad ir tikimės atgauti iki 70 proc. investuotų lėšų.
– Tačiau pats esate kaltinamas 2005 metais „Lietuvos avialinijas“ su partneriais privatizavęs tik tam, kad būtų išparduotas įmonės turtas ir paskelbtas bankrotas.
– Labai džiaugiuosi pastaruoju Vilniaus apygardos teismo sprendimu.
Jame aiškiai nurodyta, kad įmonė bankrutavo tikrai ne dėl akcininkų kaltės, o tik dėl „AirBaltic“ nesąžiningos veiklos.
Aš ir mano partneriai didžiąją dalį anksčiau sukauptų lėšų kaip tik sudeginome oro linijų bendrovėje.
Kažkodėl kaltintojai nenori matyti, kad vien per 2008 metus „FlyLAL“ buvo pervesta 40 mln. litų, o nuo to laiko, kai privatizavome šią įmonę, – net 80 mln. litų (per 23 mln. eurų. – Red.).
Už parduotą turtą bankrutuojanti „FlyLAL“ gavo daugiau, nei privatizuojant įmonė buvo įvertinta.
Kažkodėl nutylima, kad pastatas Rodūnios kelyje, kuris 2007 metais buvo įvertintas 3 mln. litų, parduotas už 19 mln. litų, nes jam jau buvo priskirtas žemės sklypas.
Naujame prokuratūros rašte net ir tai priskiriama prie galimų nusikaltimų, net jeigu sandoriui pritarė raštu ir Turto bankas, ir kitas kreditorius – DNB bankas. Tai nuo kada negalima pardavinėti turto?
Per tuos bylinėjimosi metus pasikeitė net trys prokurorai, nenustatyta net teorinės žalos, kone visiems epizodams baigia sueiti senaties terminas.
– Ar patyrėte nepatogumų vykstant šiems procesams?
– Žinoma. Ir tikrai ne aš vienas. Areštuotos ne tik mano ir mano vaikų motinos sąskaitos.
Kiti 36 bylos dalyviai taip pat negali jokiame pasaulio banke gauti paskolos, nes jų turtui skirtas areštas.
Jau nekalbu apie specialiąsias priemones, kurios nuolat taikomos man ir kitiems asmenims, – kaip prekeiviams narkotikais ar mašinų vagims.
Per septynerius metus buvau daugiau nei 35 apklausose. Galiu kiek tik reikia atvykti dar kartą, kad tik būtų kuo greičiau atsakyta į visus klausimus ir baigta ši istorija.
Galiausiai yra juk sąžiningumo ir protingumo principas: priėmęs sprendimą dėl „AirBaltic“ veiksmų „FlyLAL“ atžvilgiu teismas nurodė tikrąsias bankroto priežastis.
Tai – ne menkaverčių sandėliukų pardavimas 2005 metais, o Latvijos įmonės dempingas, neleidęs gauti pakankamai pajamų.
Būtent dėl to akcininkams nuolatos reikėjo remti aviakompaniją savo pinigais, kurių vis tiek neužteko.
