Teismas nustatė, kad atsakovai sudarė draudžiamą susitarimą Europos Sąjungos konkurencijos teisės prasme. Atsakovas – skrydžių bendrovė „Air Baltic Corporation“, piktnaudžiaudama dominuojama padėtimi, išstūmė „FlyLAL-Lithuanian Airlines“ iš atskirų maršrutų rinkų, dėl to ieškovas patyrė apie 16 mln. eurų žalą.
Teismas padarė išvadą, jog ginčo maršrutuose įmonė „Air Baltic Corporation“ veikė nesąžiningai konkuruodama, nuostolingai mažindama bilietų kainas, veikdama žemiau veiklos sąnaudų ir siekdama išstumti Lietuvos nacionalinį vežėją iš ginčo maršrutų.
Atsakovai, nesąžiningai konkuruodami, taikydami grobuonišką kainodarą, perėmė ieškovo keleivius ginčo maršrutuose, o paskui nukreipė juos per Rygos tarptautinį oro uostą.
Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad atsakovai piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi Rygos ir Vilniaus tarptautinių oro uostų geografinėse rinkose.
Neteisėtus veiksmus atsakovas „Air Baltic Corporation“ atliko pasinaudodamas Rygos tarptautiniame oro uoste suteiktomis itin didelėmis (80 proc.) nuolaidomis už šio oro uosto teikiamas paslaugas.
Atsakovas „Air Baltic Corporation“ Vilniaus bei Kauno ginčo skrydžių rinkose, naudodamasis atsakovo Oro uosto „Ryga“ suteikta pagalba, ne tik veikė grobuoniškos kainodaros lygmenyje, tačiau taikė antikonkurencinę strategiją: derino skrydžių laikus prie ieškovo skrydžių, vykdė neteisėtą reklamą, nutraukė iš Vilniaus oro uosto vykdomus tiesioginius skrydžius netrukus po to, kai ieškovas pasitraukdavo iš atitinkamos skrydžių rinkos, o vėliau keleivių srautą nukreipdavo per Rygos tarptautinį oro uostą.
Toks Lietuvos keleivių nukreipimas per Rygą atsakovams davė akivaizdžiai naudingų rezultatų, nes keleivių, skrendančių iš Vilniaus tranzitu per Rygą, padidėjo net penkis kartus.
Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.
