Penkerius metus Lenkijos teisėsaugininkų vykdytas tyrimas atskleidė, jog šios šalies prekybos centrus yra tiesiog apraizgęs didžiulis kyšininkavimo voratinklis.
Vroclavo prokuratūra jau perdavė nagrinėti teismui bylą, kurioje 26 vadovaujantys keturių prekybos tinklų darbuotojai kaltinami reikalavę ir ėmę kyšius iš gamintojų.
Už tai, kad prekė atsidurtų prekybos sistemų „Kaufland“, „Carrefour“, „Real“, „Makro C & C“ parduotuvėse, gamintojas privalėdavo sumokėti net iki 150 tūkst. zlotų (dabartiniu kursu – 33,5 tūkst. eurų) per metus už vienos rūšies prekę.
Savininkai įtarė apgaulę
Savo dalį iš gamintojų išsireikalaudavo ir kelių didmeninių kompanijų vadovai, tarpininkaudavę derybose su prekybos tinklais.
Paaiškėjo, kad duoklės buvo renkamos patiems prekybos bendrovių savininkams to nė nenutuokiant.
Dar prieš penkerius metus tokių įtarimų kilo tinklo „Kaufland“ revizoriams iš Vokietijos.
Pamatę, kad į lentynas patenka prastesnių maisto produktų bei pramonės gaminių, jie kreipėsi pagalbos į policiją.
Per slaptą operaciją šio prekybos tinklo vadybininkas Pawelas S. paėmė kyšį iš gamintoju apsimetusio pareigūno.
Vėliau šio veikėjo namuose buvo rasti 4 milijonai nedeklaruotų zlotų (0,9 mln. eurų).
Pawelas S. gamintojams atvirai sakydavo: jeigu nepatepsi, jokia tavo prekė pas mus nepateks, o imsime vien konkurentų gaminius.
Prekybos tinklo „Kaufland“ vadovai paskelbė teisme sieksiantys milžiniškos kompensacijos iš įkliuvusio aferisto – mat šis, užsakydamas prastesnius gaminius, mažino apyvartą, pelną ir blogino bendrovės įvaizdį.
Tik ledkalnio viršūnė
Tačiau Varšuvos žiniasklaida teigė, kad ši byla yra gerokai didesnės ir senesnės aferos viršūnė. Mat panašiu reketu yra kaltinami ir parduotuvių šeimininkai iš užsienio.
Verslo dienraštis „Dziennik Gazeta Prawna“ tvirtino, jog vadybininkai lenkai iš savo vadovų tik mokosi kyšininkauti, nes pastarieji taip pat verčia gamintojus mokėti už prasimanytas paslaugas.
Lenkijos įstatymai prekybininkams leidžia pelnytis vien iš prekių įsigijimo ir pardavimo skirtumo, tačiau užsienio prekybos tinklai tiekėjus apkrauna prasimanytais mokesčiais.
Gamintojai verčiami sumokėti už prekybos katalogų leidybą, už prekių išdėstymą matomoje vietoje, už didelius pardavimo kiekius, rinkos tyrimus.
Saugosi nuo teismų
Išlaidos tokioms paslaugoms kai kuriais atvejais siekė net trečdalį prekių kainos ir kai kam buvo bankroto priežastis.
Prieš porą metų viena Poznanės lempų gamybos įmonė tik per teismą susigrąžino milijoną zlotų iš prekybos tinklo „OBI“, kuriam buvo verčiama mokėti už išgalvotas paslaugas.
Statybinių medžiagų gamybos įmonė „K.K.K.“ teisme irgi pareikalavo, kad prekybos sistema „Leroy Merlin“ grąžintų 8 mln. zlotų.
Kad apsisaugotų nuo bylinėjimosi, prekybininkai ėmėsi papildomų gudrybių.
Pavyzdžiui, „Carrefour“ tiekėjus verčia pasirašyti sutartį, jog visi kilę ginčai bus sprendžiami Šveicarijos teisme.
Negana to, prekybininkai tokius skundikus įtraukia į juodąjį sąrašą ir vengia jiems pateikti užsakymų.
Lenkijoje parduotuvės su tiekėjais atsiskaito itin lėtai – tai užtrunka iki 250 dienų. Taip prekybininkai nemokamai naudojasi svetimomis lėšomis, o gamybininkai yra priversti imti paskolas apyvartinėms lėšoms.
Kaimynai – ir pavojingi, ir naudingi?
Naujoji Lenkijos valdžia žadėjo priimti nemažai įstatymų, neva padėsiančių pažaboti besaikį užsienio bankų ir prekybininkų apetitą.
Antai iki šiol svarstoma galimybė įvesti prekybos įmonėms specialų mokestį nuo jų apyvartos – kuo bendrovė didesnė, tuo daugiau turėtų mokėti.
Kreditų reitingų agentūra „Moody‘s“ šią savaitę pareiškė, kad Varšuvos planuojamas specialus mokestis bankams kelia grėsmę kreditavimui, nes jis susilpnina bankų kapitalo kaupimą, o tai gali turėti neigiamos įtakos Lenkijos ekonomikai. Agentūra apskaičiavo, kad naujas mokestis bankams šiemet kainuos apie 4,4 mlrd. zlotų (milijardą eurų).
„Swedbank“ analitikas Nerijus Mačiulis agentūrai BNS teigė, kad Lenkija yra nauja Rusija – lygiai tokia pati neprognozuojama ir beveik taip pat pavojinga dėl dabartinės savo ekonominės ir socialinės politikos.
„Gali būti tiesioginių padarinių Lietuvai, nes Lenkija yra antra pagal dydį lietuviškos kilmės eksporto rinka. Net jei ji negalės imtis tiesioginių protekcionistinių veiksmų, kokių ėmėsi Rusija, radikaliai nuvertėjantis zlotas reiškia, kad eksportuoti į šią rinką nebus lengviau.
Kita vertus, nuvertėjus zlotui kai kurie gyventojai gali nuspręsti dažniau važiuoti apsipirkti į Lenkiją“, – aiškino N.Mačiulis.
Už eurą Lenkijoje pernai balandį buvo galima gauti 3,99 zloto, o vakar – jau 4,5.
Tiesa, pasikeitusi padėtis Lenkijoje gali padėti pritraukti daugiau užsienio investicijų į Baltijos šalis.
„Investuotojų akyse Lenkija yra ne ką geresnė nei Rusija, tad kovojančios dėl tarptautinių investicijų Baltijos valstybės atrodo daug geriau ir gali perimti dalį tiesioginių užsienio investicijų srauto, kurį pritraukia Lenkija“, – kalbėjo „Swedbank“ ekonomistas.
