Vadina velnio pramanu
Prieš pradėdami rašyti straipsnį, žurnalistai panagrinėjo, ką žmonės šia tema kalba socialiniuose tinkluose. Kai kurie diskusijų dalyviai teigė, jog sekso reikmenų parduotuvės – nepriimtinos, nes šeimos žmogui tokių prekių apskritai nereikia. Kai kas tai pavadinino paprastai – nuodėme.
Tačiau dauguma prisipažino, kad sekso prekių parduotuvių pasiūla jiems reikalinga, bet Tbilisis – mažas miestas, ir niekas nepageidauja būti pastebėtas su „gėdingu“ pirkiniu.
Buvusi sekso prekių parduotuvės Gruzijoje bendrasavininkė teigė: „Į parduotuvę užeidavo daug žmonių, daug ir pirkdavo. Tačiau prieš įeinant jie pasistatydavo apykakles ir slėpė veidus. Pas mus atvykdavo ir žmonių iš kaimiškų rajonų, o vėliau sulaukdavome ir padėkos laiškų – daugeliui padėjome išspręsti tam tikras problemas“, – pasakojo tapatybės nepanorusi atskleisti moteris.
Po pirmojo pogromo jos paprašė perkelti parduotuvę į kitą rajoną, kad nedirgintų publikos. Moteris tą ir padarė – perkėlė verslą į nuošalesnę vietą, tačiau po kurio laiko prieš jos parduotuvę įvykdytas antrasis išpuolis.
„Mūsų parduotuvę nusiaubė minia tikinčiųjų, mosavusių mediniais kryžiais. Kliuvo ir pardavėjams, ir mums. Jie rėkė, kad seksas – velnio išmonė, jog krikščioniškoje šalyje tokios prekės tvirkina tautą“, – pasakojo pašnekovė.
Po viso to parduotuvę užantspaudavo, policija paprašė neprovokuoti religijos atstovų, o prekybą galiausiai teko nutraukti.
„Noriu atkreipti dėmesį, jog minioje buvo ir mūsų nuolatinių pirkėjų, – tikino moteris. – Ar buvo minčių atidaryti tokią parduotuvę po 15 metų šiandieninėje Gruzijoje? Ne. Bet kurioje kitoje šalyje – tik ne Gruzijoje! Tikėjimo poveikis tautai – dar stipresnis. Mentalitetas nepasikeitė. Gruzija – pernelyj patriarchališka“.
Prekiauja tik internete
Gruzijoje nėra įstatymo, draudžiančio atidaryti sekso prekių parduotuvę. Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad šalyje veikia dvi sekso prekių parduotuvės internete.
Seksologo Arčilo Bakradzės teigimu, šios parduotuvės tampriai bendradarbiauja su klinikomis, gydančiomis seksualinius sutrikimus. „Vienareikšmiškai sekso prekių parduotuvių produkcija būtina, naudinga, o dėl elektroninių parduotuvių ji tapo lengvai pasiekiama“, – kalba medikas.
A.Bakradzės nuomone, atidaryti įprastą tokio pobūdžio parduotuvę Gruzijoje neverta.
„Reikia įvertinti krikščionišką terpę, todėl manau, jog elektroninė parduotuvė – optimaliausias variantas“, – sako seksologas.
Rašytoja ir vertėja Ana Kordzaia taip pat mano, kad sekso prekių parduotuvės Gruzijoje nebus dar ne vienerius metus. Jos teigimu, yra dvi temos, kurių gruzinų literatūroje negalima liesti, priešingu atveju – būsi užkapotas. „Tai – religija ir seksas“, – tikino rašytoja.
Įstatymai parduotuvių nedraudžia
Kodėl Jerevane nėra sekso prekių parduotuvių? Tiksliau, jų nėra fizine prasme, tačiau gana apstu – internete. Iš teisinės pusės čia kaip ir Gruzijoje – toks verslas nėra uždraustas.
Yra tokių, kurie galvoja, kad sekso prekių parduotuvėse prekiaujama apatiniu trikotažu. Kiti Jerevano gyventojai tiki, kad sekso reikmenys pavojingi sveikatai. Jų manymu, daugelis prekių – iš Kinijos, o geros kokybės produktai daugeliui – ne pagal kišenę.
Teigiama, jog tarp pirkėjų iš Armėnijos – ir Irano gyventojai. Gal neveltui vienos tokios el.parduotuvės tinklapis – trimis kalbomis: anglų, rusų ir armėnų.
Vieno Jerevano kultūros antropologo teigimu, jei kas ryžtųsi įeiti į tikrą sekso prekių parduotuvę, jau tą patį vakarą visi aplinkiniai sužinotų, kur buvo lankytasi, ir žmogaus gyvenimas akimirksniu griūtų.
Azerbaidžanas: „tai pornografinės prekės“
Azerbaidžane sekso prekių parduotuvių nėra. Bet ar jų reikia?
Ginekologė Zarifa Kulyjeva, daugiau nei dešimt metų pradirbusi su rizikos grupėmis, mano, jog sekso prekių parduotuvės galėtų padėti vienišoms moteris ir vyrams. Be to, medikės manymu, tokios prekybos vietos reikalingos ir šeimoje gyvenančioms poroms.
„Per laiką poros intymiame gyvenime atsiranda poreikis eksperimentuoti. Tačiau mūsų vyrai arba naudojasi sekso industrijos paslaugomis, arba turi meilužę, – kalbėjo ginekologė. – Įvertinant padėtį tarp seksualinių mažumų – turint omenyje partnerių stygių – sekso reikmenų parduotuvės galėtų tapti išeitimi iš padėties“.
Vis dėlto ji abejoja, ar būtų įmanoma Azerbaidžane atidaryti tokio pobūdžio parduotuvę. Pašnekovė svarsto, jog ji taptų pajuokos ir pasmerkimo objektu, o žmonės netgi baimintųsi čia užeiti.
Koją kiša ir šalies Baudžiamasis kodeksas. Vienas jo straipsnių numato, kad pornografinių objektų sklaida reklamos tikslais bei prekyba tokio pobūdžio prekėmis laikoma nusikalstama. Juristų tvirtinimu, sekso prekių parduotuvėse parduodama produkcija laikoma pornografinio pobūdžio. Tad tokia prekyba būtų laikoma neteisėta.
Vienas juristų aiškina, kad greičiausiai tokios parduotuvės net nebūtų leista įregistruoti. Tokios praktikos jau būta: mėginta įregistruoti tinklapį su pavadinimu sex.az, tačiau jo neįregistravo.
Pagrindinė Azerbaidžano religija – islamas. Jo požiūriu nepageidaujamą nėštumą reguliuojančios tabletės, knygos apie seksualinį gyvenimą, erotiniai drabužiai ir panašūs gaminiai galia būti pardavinėjami vaistinėse, parduotuvėse. Tačiau masturbacijai skirtos prekės – neleistinos. Tą draužia ne tik islamas, bet ir kitos religijos.
Paruošta pagal bbc.co.uk.
