Tačiau ne tik užsieniečiai noriai ilsisi Aukštaitijoje. Sulaukiame ir minios vaikų, kuriems pernai atidarėme pramogų parką.“
Tokių parkų Lietuvoje, ko gero, jau per dešimt. Tačiau kiekvienas turi savitumų, o kartu padidina ir kaimo turizmo sodybų trauką.
Apie tai, kad neišseko srautas poilsiautojų, traukiančių į Lietuvą iš užsienio, kalba ir kaimo turizmo sodybų savininkai. Išskirtinių galimybių pailsėti kaime tebeieško ir lietuviai.
Jie zuja po tarptautinę turizmo parodą „Adventur“, šį savaitgalį vykstančią sostinės „Litexpo“ parodų rūmuose.
Tačiau, be galimybių pailsėti savame krašte, jie dairosi ir skrydžių į kitas šalis, jų kainų, naujų maršrutų atostogų kelionėms, o kam reikia – tai ir turistinės įrangos ar žygio batų.
Kai per praėjusius metus persiskirstė poilsiautojų srautai, pokalbis apie tai su Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentu Linu Žabaliūnu.
– Kokių pokyčių per praėjusius metus atsirado kaimo turizmo versle? Ar lietuviai nenusigręžė nuo poilsio kaime? – paklausiau L.Žabaliūno.
– Anaiptol. Pernai smagu buvo jausti, kad vietos turizmas auga ir kad lietuvių noras keliauti po Lietuvą ir ilsėtis savo šalyje vis dar didėja.
Pagaliau mus atrado ir latviai. Ypač jais džiaugėsi anykštėnai, nes kaimynai užkimšo ne tik Lajų taką, bet ir to krašto kaimo turizmo sodybas.
Vis dėlto sustoti nevalia – tęsiame senuosius darbus, sodybos toliau grynina savo specializacijas.
– Sodybų yra ir įvairaus lygio, jų siūlomi būdai praleisti laisvalaikį skirtingi. Kaip ieškantiems galimybių pailsėti kaime išsirinkti tinkamiausią sodybą?
– Anksčiau mūsų asociacija leisdavo sodybų katalogus, į kuriuos surašydavo, ką galima nuveikti kaime. Bet pernai persigalvojome ir išleidome keturis teminius žemėlapius.
Tai pasiteisino. Žmonės juos pasiima, keliauja ir be vargo suranda tai, ko trokšta.
Pavyzdžiui, „Geros savijautos turizmo Lietuvos kaime“ žemėlapyje nurodėme sodybas, puoselėjančias pirtininkystės tradicijas, teikiančias SPA paslaugas (vadiname jas „Gamta sveikatai“) bei tokias, kuriose galima tiesiog mėgautis tyla.
Pastarosiomis sodybomis ypač domisi latviai. Jie ir patys turi gerai išplėtotą sodybų tinklą, bet specializacija juk kitokia.
Kitame žemėlapyje sužymėjome sodybas, skirtas šeimos renginiams.
Svarbiausia, kad žmogui būti paprasčiau gauti informacijos. Juk Lietuvoje yra per 400 sodybų, bet ne visose gali tilpti gausybė svečių.
Todėl žemėlapyje nurodėme ir tai, kiek tose sodybose yra vietų nakvynei, kiek svečių telpa prie stalo, ar yra tose sodybose rengiamos konferencijos.
– Euro įvedimas pernai paskatino verslininkus perrašyti daugybės paslaugų kainas. Ar jos keitėsi ir kaimo turizmo sodybose?
– Kol kas tiksliai atsakyti dar neįmanoma. Tačiau kalbame apie tai vieni su kitais. Ir tie pasikalbėjimai leidžia daryti išvadą, kad paslaugos šiek tiek pabrango, maždaug 10–15 proc.
– Kas tam turi įtakos?
– Manyčiau, kad paslaugų specifika bei sezonas.
Kalėdų laikotarpiu sodybų šeimininkai kainas paprastai kilsteli penktadaliu, nes paauga ir paklausa. Bet šiemet ne visi galėjo tai padaryti, nes nemažai sodybų per šventes buvo tuščios.
Koją, ko gero, pakišo tai, kad buvo daug laisvų dienų ir tie žmonės, kurie tik galėjo, išvažiavo iš Lietuvos.
Be to, ypač daug poilsiautojų šįkart susigrobė mūsų šalies kurortai – Druskininkai bei Birštonas. Juose buvo sausakimša.
– Kas tuomet renkasi kaimo sodybose poilsį per šventes?
– Pasak šeimininkų, dažniausiai – grįžtantys klientai, tai yra tie, kurie anksčiau jau jose ilsėjosi ar šventė šventes.
Kiti – tai žmonės, kuriems kas nors iš buvusių svečių tai rekomendavo.
Treti – tai „paskutinės minutės“ klientai, kurie dar niekada nėra buvę kaimo turizmo sodybose ir sugalvojo šventėms išlėkti iš namų.
Pamažu daugėja ir tokių klientų, kurie per šventes nori nieko neveikti, tiesiog pabūti ramiai. Ir jie išvažiuoja į kaimą.
– Ar pagausėjo pernai svečių iš užsienio?
– Tikslios statistikos dar nėra – ji bus tik pavasarį. Tačiau mūsų apklausos rodo, kad augimas siekė 5 proc.
Turint omeny tai, kad ir 2014-aisiais buvo labai geras augimas, tai – gera žinia. Juk negalime sodybų apgyvendinimo duomenų varyti lyg raketų į dangų. Bus labai gerai, jei ir šiemet pavyks išsaugoti 5 proc. augimą.
– O ar buvo pernai sodybų, kurios užsidarė?
– Meluočiau sakydamas, kad nebuvo. Yra sodybų, kurios nutraukė veiklą dėl įvairių priežasčių. Vieni neįveikė finansinių sunkumų, kiti nutarė išsižadėti svečių, nes tai padaryti juos vertė solidus amžius – nebeliko sveikatos rūpintis kitais.
Buvo ir tokių, kurie taip plėtojo verslą, kad galėtų jį parduoti. Tačiau tai padaryti šiuo metu labai sunku. Nes verslo pirkimo ir pardavimo sandorių sudaroma daug mažiau, nei yra norinčių tą verslą parduoti.
