Augimo tendencijos stebimos visuose trijuose oro uostuose. Pavyzdžiui, Vilniaus oro uostas pirmą kartą savo veiklos istorijoje viršijo 3 mln. keleivių per metus skaičių. 2015 m. sostinėje aptarnauta 13,4 proc. daugiau žmonių nei 2014-aisiais – 3,3 mln. Palangoje keleivių srautas per metus padidėjo 9,4 proc., Kaune – 3,2 proc.
„Oru keliaujančių ir oro uosto paslaugomis besinaudojančių žmonių skaičius Lietuvoje stabiliai auga nuo 2009-ųjų. Per šešerius metus vien Vilniuje keleivių skaičius išaugo 2,5 karto. Šalies gyventojų mobilumas vis didėja – keliaujama tiek turizmo, tiek verslo reikalais, Lietuva taip pat vis dažniau pastebima tarptautinėje erdvėje ir yra lankoma svečių iš užsienio. Kitąmet su naujais vežėjais ir naujomis kryptimis dar išplėsime keliautojų galimybes, tad tikimės, kad augimas nesustos“, – sako Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Gediminas Almantas.
Kaip pastebi G. Almantas, oro uostai norėdami kokybiškai priimti ir pasirūpinti nuolat augančiu keleivių srautu, susiduria su iššūkiu – investicijų infrastruktūrai plėsti trūkumu.
Populiariausios skrydžių kryptys 2015 m. Vilniuje ir Palangoje išliko tokios pačios – sostinėje daugiausiai keleivių sulaukia skrydžiai į Londoną, Frankfurtą ir Rygą, Palangoje ir toliau lyderiauja Kopenhaga. Kaune 2014 m. itin paklausios buvo atostogų kryptys, bet 2015 m. iš populiariausiųjų sąrašo viršaus jas išstūmė Londonas, Dublinas ir Kopenhaga.
2015-aisiais Lietuvos oro uostai priėmė ir išleido 50 tūkst. skrydžių – 3 tūkst. daugiau negu metais anksčiau. Tai nulėmė nauji tiesioginiai skrydžiai į Odesą, Sankt Peterburgą, Memingeną, Bilundą, Glazgą, Belfastą, Malmę, Madridą ir Eilatą. Taip pat buvo pagerintas susisiekimas su Oslu, Frankfurtu, Stokholmu, Kijevu, Kopenhaga, Stambulu, Bergenu, Donkasteriu, Dortmundu, Stavangeriu, Barselona, Bremenu, Briuseliu, Milanu ir Ryga.
Šiemet skrydžių skaičių tikimasi padidinti dar labiau – Vilniuje apie veiklos pradžią paskelbė dvi naujos aviakompanijos – „Vueling“ ir „Germania“, skraidinsiančios į Barseloną ir Ciūrichą. Kaune ir Palangoje skrydžius į Londoną pradės vykdyti kompanija „Wizz Air“, o pajūryje taip pat ims kilti ir leistis kompanijos „LOT“ lėktuvai iš Varšuvos.
Pastebima, kad Lietuvos oro uostai vis didesnį vaidmenį užima Baltijos šalių rinkoje – 2015-aisiais trys civiliniai šalies oro uostai aptarnavo 36 proc. visų čia skraidančių keleivių. Per dvejus metus ši dalis išaugo 2 proc., kai tuo tarpu Rygos oro uosto aptarnaujama dalis nuo 2013-ųjų sumažėjo nuo 47 iki 45 proc. Talino oro uostas pastaruosius trejus metus laikosi stabiliai ir aptarnauja 19 proc. Baltijos šalių oro keleivių.
Lietuvos oro uostų tinklui priklauso trys oro vartai Vilniuje, Kaune ir Palangoje. Per 2015 metus jie aptarnavo 4,2 milijono keleivių. Šiuo metu iš Lietuvos oro uostų 17 aviakompanijų reguliariai skraido 55 kryptimis į 44 miestus Europoje ir už jos ribų, o šalies pasiekiamumą dar labiau didina daugiau nei 6 užsakomųjų skrydžių bendrovės. Tarptautinės oro uostų tarybos (ACI Europe) duomenimis, Lietuvos oro uostai prie Lietuvos BVP 2013-aisiais prisidėjo 2,5 proc.
