Lietuvoje per metus vienas žmogus vidutiniškai sunaudoja 262 maišelius, į kuriuos kraunami pirkiniai prie kasos.
Estai, vengrai, latviai ir portugalai mus pralenkia – vienam žmogui tenka net 400 plastikinių maišelių. O Suomijoje, Danijoje, Liuksemburge ir Airijoje pirkėjai supratingesni – vienam per metus pakanka iki dešimties maišelių.
Nuo 2019 metų lietuviams už storesnius maišelius teks susimokėti visose parduotuvėse.
Dabar juos nemokamai dalija, pavyzdžiui, aprangos, batų arba buities reikmenų pardavėjai.
Numatė du būdus
2015 metais ES Pakuočių atliekų tvarkymo direktyva buvo pakeista siekiant sumažinti plastiko maišelių, kurių sienelės storis iki 50 mikronų (storesnių), naudojimą.
Kiekviena šalis narė gali rinktis, kaip to siekti. Galima iki 2019 metų sumažinti maišelių suvartojimą iki 90-ies per metus vienam žmogui, o iki 2025 metų – iki 40 vienetų.
Lietuva nusprendė eiti kitu kelius – nuo 2019 metų tokie maišeliai nebebus dalijami nemokamai. Įstatymo projektą parengė Aplinkos ministerija, jis jau pateiktas Vyriausybei.
Direktyvoje numatomas draudimas nemokamai dalyti ir ploniausius maišelius, tačiau to Lietuva bent jau kol kas neketina imtis.
„Didelio poveikio neturėtų būti, mat daugelyje prekybos centrų storesni maišeliai jau apmokestinti“, – kalbėjo Apinkos ministerijos Atliekų prevencijos ir tvarkymo strategijos skyriaus vedėja Jurgita Gaižiūnienė.
Kur kas dažniau nemokamai storesnius maišelius dalija avalynės, drabužių, buities reikmenų pardavėjai – ant tokių pakuočių dažnai būna atspaustas prekės ženklas.
Skiriasi sąmoningumas
Įstatymo rengėjai neketina nurodyti, kokia turėtų būti maišelio kaina, – ją nustatys patys prekybininkai.
Prekybos tinklo „Apranga“ vadovas Rimantas Perveneckas sakė, kad nemažai tinklui priklausančių parduotuvių naudoja ne plastiko, o popieriaus maišelius.
„Kuo aukštesnės klasės prekės ženklas, tuo brangesnis ir maišelis“, – pabrėžė jis.
Pasak pašnekovo, atėjus 2019 metams įmonė nesunkiai prisitaikys prie naujovių.
„Sprendimas nedalyti nemokamai maišelių naudingas prekybininkams. Juk mes už juos sumokame.
Tad galėsime bent simboliškai apmokestinti“, – sakė „Aprangos“ tinklo vadovas.
Mokestis nepasiteisino
Kosmetikos ir parfumerijos tinklai „Sarma“ ir „Douglas“ prieš kelerius metus buvo apmokestinę maišelius, į kuriuos galima susidėti pirkinius.
Nors maišelis kainavo vos 1 lito centą, poveikis buvo didžiulis: jų sunaudojimas susitraukė net 40 proc. Tačiau dabar kosmetikos pardavėjai vėl dalija maišelius nemokamai.
„Klientai nebuvo patenkinti, kai reikėdavo mokėti už maišelį. Tad jau kuris laikas juos duodame nemokamai, tačiau klausiame, ar tikrai reikia, taip įpareigodami klientą susimąstyti.
Mažų maišelių žmonės dažniausiai atsisako, prekę tiesiog įsideda į rankinę. Jei reikia, ima didesnius. Jie tvirtesni, tad toliau naudojami buityje“, – pasakojo „Douglas“ atstovė Vesta Krungolcienė.
Kaip prekybos tinklas elgsis atėjus 2019-iesiems, kol kas nežinia. Pasak jo atstovės, geriausia būtų neužkrauti mokesčio klientams.
Nerimą kelia tik kaina
Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas įsitikinęs, kad mažinti plastiko maišelių naudojimą būtina, tačiau neaiškumų kelia jų kaina.
„Mitas, kad žmonės maišelius naudoja be atodairos. Dažnai maišelis gyvena du gyvenimus: pirmą – kai nešamės pirkinius, antrą – kai jį naudojame buityje, vietoj šiukšlių maišo.
Tokia praktika paplitusi Lietuvoje“, – kalbėjo Ž.Šilėnas.
Jam nerimą kelia tai, kad, uždraudus dalyti maišelius nemokamai, gali kilti pagundų nustatyti minimalią jų kainą. Dėl to jie esą pabrangtų.
