Nauji sankcijų produktai
Šiais metais sąrašas šalių, kurių atžvilgiu Rusija pritaikė produktų embargą, išsiplėtė.
Rugpjūtį vyriausybė paskelbė sankcijas Albanijos, Juodkalnijos, Islandijos, Lichtenšteino maisto produktams, po to į šį sąrašą pateko Ukraina. Islandija buvo didelė kai kurių rūšių žuvų – stintų, silkių ir skumbrių tiekėja į Rusiją. Ekspertai prognozuoja, kad toks vyriausybės sprendimas žuvies kainą padidins 15–20 procentų.
Gruodį, Turkijai numušus Rusijos bombonešį Su-24, vyriausybė uždraudė ir turkiškos produkcijos importą. Turkija buvo reikšminga pomidorų (apie pusę šios kategorijos produktų importo) ir citrusinių vaisių (apie 20 proc.) tiekėja. VTB prognozėmis, sprendimas taikyti sankcijas Turkijai pridės 0,5 procentinio punkto prie metinės Rusijos maisto kainų infliacijos.
Pasauliniai prekių ženklai
Ant Rusijos ekonominės krizės bangos iš rinkos pradėjo trauktis arba mažinti joje savo dalyvavimą tarptautiniai prekių ženklai. Pasitraukė prekybos tinklai „New Look“, „River Island“, „Esprit“, „Seppälä“, apie išėjimą paskelbė „Desigual“. Lapkritį apie visų savo universalinių parduotuvių Rusijoje pardavimą paskelbė Suomijos prekybos kompanija „Stockmann“. Jos direktoriaus Pero Thelino žodžiais, verslas Rusijoje „pastaruosius keletą metų buvo nuostolingas, o reikšminga rublio devalvacija tik padidino nuostolius“.
Skrydžiai į Turkiją, Egiptą ir Ukrainą
Lapkritį, po teroro išpuolio lėktuve, skridusiame virš Sinajaus dykumos, Rusija nutraukė reguliariuosius ir užsakomuosius reisus į Egiptą. Tuomet žuvo 224 žmonės. Kai Turkijos naikintuvas numušė Rusijos Su-24, Rusijos prezidentas netrukus uždraudė užsakomuosius skrydžius į Turkiją.
Šių draudimų pasekmes savo kailiu iš karto pajuto Maskvos oro uostai: lapkritį, palyginti su praėjusių metų lapkričiu, tarptautinių vežimų apimtis smuko 18 proc.
Spalio 25 dieną buvo uždrausti tiesioginiai skrydžiai iš Rusijos į Ukrainą ir atgal. Skrydžių kaina, skrendant su persėdimu per Rygą, Kišiniovą ar Minską, per porą mėnesių išaugo: spalį minimali skrydžio suma siekė 5,2 tūkst. rublių, o kitų metų sausį jau kainuos 8,8 tūkst. rublių.
„General Motors“
Didžiausias amerikiečių automobilių gamybos koncernas kovą paskelbė visišką prekės ženklo „Opel“ ir daugelio „Chevrolet“ modelių pasitraukimą iš Rusijos rinkos. Visus metus šis gamintojas automobilius „Opel“ ir „Chevrolet“ pardavinėjo iš sandėlio. Prekės ženklo tarpininkai derasi su kompanijos atstovybe dėl kompensacijos už patirtus nuostolius. 2016 metais bus galima nusipirkti tik vieno modelio „Chevrolet“ — „Niva SP GM-АutoVaz“.
Oro vežėjas „Transaero“
Rugpjūtį „Transaero“ oro uostuose jau neturėjo kuo susimokėti degalų tiekėjams. Dėl valiutų kurso skirtumo oro linijų skola išaugo iki 250 mlrd. rublių, tad spalio pradžioje per susirinkimą pas vyriausybės vadovą Dmitrijų Medvedevą buvo priimtas sprendimas atsisakyti kompanijos gelbėjimo ir sandorio su „Aeroflot“: „Transaero“ bankrotas buvo neišvengiamas. Rusijos aviacijos vadovai pripažino, kad tęsti oro linijų kompanijos skrydžius neįmanoma. Spalio 26 dieną buvo panaikintas jos veiklos sertifikatas, o 56 užsienio maršrutai perduoti „Aeroflot“.
Antrojo pagal dydį Rusijos oro vežėjo bankrotas pavertė „Aeroflot“ dominuojančiu rinkos žaidėju, kuris dabar užima daugiau kaip 50 proc. rinkos. Vartotojas tai greitai pajus savo kailiu: skrydžiai į užsienį 2016 metais vidutiniškai pabrangs 20 proc., po Rusiją – 10 procentų.
93 bankai
Šiais metais Centrinis bankas (CB) nutraukė 93 bankų veiklą (iš 923). Lapkritį buvo nutraukta Ryšių banko veikla. Jis beveik metus laukė licencijos atšaukimo – nuo to momento, kaip prasidėjo buvusio banko savininko Maksimo Nogotkovo finansinės problemos. Sparčiai mažėjo banko kapitalas, o naujasis savininkas Olegas Malis nesiėmė jo gaivinti. Liepą licenciją prarado Anatolijaus Motyliovo „Ruskij kredit“ (pagal turimus 145 mlrd. rublių aktyvus jis užėmė 46-ąją vietą), o rugpjūtį CB panaikino „Probiznesbank“(pagal turimus 127,1 mlrd. rublių aktyvus užėmė 53-iąją vietą) licenciją.
Aukštos indėlių palūkanų normos
Rusijos CB, 17 proc. padidinęs metinę palūkanų normą, padarė nedidelę dovaną indėlininkams, dėl nuvertėjusio rublio praradusiems dalį santaupų. Metinės palūkanų normos už indėlius bankuose tada šoktelėjo iki 21–22 proc., o vidutinė metinė maksimali palūkanų norma didžiausiuose bankuose viršijo 15 proc. Spėjama, kad tokių palūkanų daugiau nebus, nebent Rusijos ekonomiką ištiktų dar viena griūtis. Per metus CB sumažino bazinę palūkanų normą nuo 17 iki 11 proc. Bankas atitinkamai sumažino vidutinį metinį pelningumą už indėlius iki 10 procentų.
Gerovės dalis
Per visus 2015 metus Rusijos gyventojai sparčiai klimpo į skurdą: realiosios disponuojamos pajamos sumažėjo, o prekių ir paslaugų kainos kas mėnesį sparčiai kilo. 2015-ųjų sausį–lapkritį gyventojų realiosios disponuojamos pajamos sumažėjo 3,5 proc., realus uždarbis – 9,2 proc., infliacija iki lapkričio išaugo 12,1 procento.
Rusijos statistikos departamento duomenimis, praėjusių metų rugsėjį apie 18 mln. rusų uždirbo mažiau nei pragyvenimo lygio minimumas (12,6 proc. gyventojų). 2015 metų rugsėjį šie skaičiai išaugo iki 20,3 mln. (14,1 proc.). Ekspertai sutaria, kad ateityje skurdo lygis kils ir 2016 metais pasieks 2005-ųjų lygį – 16 procentų.
