Nuo 2016-ųjų pradžios įsigalios laisvoji prekyba tarp Europos Sąjungos ir Ukrainos, todėl šios šalies gyventojams atsivers galimybės pigiau apsirūpinti naudotomis transporto priemonėmis.
„Ukrainos rinka – milžiniška ir dar neužpildyta, todėl perspektyvos tikrai neblogos“, – kalbėjo didžiausią Rytų Europoje Kauno automobilių turgų valdančios bendrovės „Varanas“ direktorius Valentinas Naujanis.
Jis prieš porą metų lankėsi Lvove ir įvertinto šio Ukrainos miesto gatvėmis riedančius automobilius. Dalis vairuotojų sėdi prie prabangių visureigių vairo, tačiau tokių automobilių – mažuma. Visi kiti – dar likę nuo sovietinių laikų arba pagaminti prieš porą dešimtmečių.
Pasak V.Naujanio, pirkėjai iš Ukrainos ir dabar atvyksta į Kauną, tačiau dėl Ukrainoje taikomų muitų jiems apsimoka pirkti tik komercinės paskirties transporto priemones. Kai kurie pirkėjai gudrauja – išsiveža Lietuvoje registruotus automobilius.
Vis dėlto V.Naujanis nėra tikras, kad laisvos prekybos privalumais skubantys pasinaudoti ukrainiečiai plūstelės į Kauną.
„Šios šalies gyventojai yra labai draugiški lietuviams, nėra kalbos barjero – visa tai privalumai“, – vardijo privalumus turgų valdančios bendrovės vadovas.
Kita vertus, Gruzijos gyventojai taip pat labai palankiai vertina lietuvius, tačiau naudotais automobiliais apsirūpina kitais keliais – per Turkiją, plukdo Viduržemio jūra. Automobilių srauto iš Lietuvos taip ir nepavyko suformuoti.
Parduodantys į Ukrainą brangius automobilius Lietuvos prekeiviai nuo 2016-ųjų pradžios negalės susigrąžinti pridėtinės vertės mokesčio.
V.Naujanis nėra tikras, kad net įsigaliojus laisvajai prekybai su Europos Sąjunga Ukrainos valdžia nenustatys kokių nors apribojimų, galinčių stabdyti automobilių pirkimą.
„Tikroji padėtis turėtų išryškėti po poros mėnesių“, – spėjo bendrovės vadovas. Kol kas daugiausia užsieniečių į Kauno automobilių turgų atvyksta iš Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Moldovos. Kirgizai perka tik komercinės paskirties, žemės ūkio mašinas, taip pat jų detales.
