Daržovių, gėrimų, kepinių, vaisių ar žuvų kainas galima sužinoti panardžius interneto svetainėje www.kaimasinamus.lt. Tačiau jos nėra galutinės – su ūkininkais galima derėtis.
Žemdirbių produkcijos užsakymai internetu pamažu skinasi kelią. Teisininkai, ekonomistai, statistikos specialistai ir daugiabučių gyventojai jau bando burtis į bendruomenes, kad galėtų užsisakyti ūkininkų užaugintų ar pagamintų produktų.
Jau buriasi bendruomenės
Svetainė www.kaimasinamus – virtuali vieta, kurioje gali bendradarbiauti žemdirbiai ir pirkėjai. Tik užsakymus internetu ūkininkams turi pateikti bendruomenės, tad pirmiausia turi atsirasti būrelis vienminčių.
Ūkininkai jau gabena produktus Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto ar Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro darbuotojams.
Sostinėje jau yra susibūrusios Filaretų, Žvėryno, Pašilaičių, Šiaurės miestelio ir kitų rajonų bendruomenės.
Svetainėje „Kaimas į namus“ galima aptikti tokių ūkininkų produktų, kurių parduotuvėse neįmanoma nusipirkti.
Pavyzdžiui, „Aspersos“ sraigių ūkyje paruoštų sraigių konservų, užkandėlių, jų mėsos.
Žvilgsnį patraukia negyvulinės kilmės pienas, kurio litras kainuoja 5 eurus. Kanapių druska, miltai ar arbata – tai ūkininko Eugenijaus Jakubausko gaminiai.
Marinuotos ir raugintos Jadvygos Glumbakienės daržovės, ekologinių ūkių produktai, šviežios žuvys ar jų gaminiai – iš viso svetainėje pateikiama informacija maždaug apie 190 ūkininkų ir 670 produktų.
Užsakymai – dar pavieniai
Prieš Kalėdas iš įvairių regionų į Vilnių ne vienas ūkininkas gabeno žąsieną, antieną ar triušieną. Tarp jų buvo ir tokių, kuriuos vartotojai susirado per svetainę „Kaimas į namus“.
„Viena moteris užsakymą pateikė savo vardu ir nupirko visus triušius, kuriuos buvau užauginusi ir ketinau paskersti būtent Kalėdoms“, – pasidžiaugė Dzūkijoje besidarbuojanti ūkininkė.
Tačiau šiaip žmonės dažniausiai patys kreipėsi į tuos ūkininkus, kuriuos jau gerai pažįsta.
Anot Kaišiadorių rajone, Pavuolio kaime, sraigių ūkiui „Aspersa“ vadovaujančio Ernesto Vaičiaus, užsakymai internetu jo kol kas nepasiekė.
„Į svetainę įkeltos ir mūsų produktų nuotraukos, ir ūkio kontaktiniai duomenys, tačiau prekyba dar neįsisiūbavo.
Gal žmonėms dar sunkoka susiburti į bendruomenę, kad kartu galėtų suformuoti didesnį užsakymą?“ – svarstė E.Vaičius.
Tad kol kas sraigių produktai iš šio ūkio gabenami į gurmaniško maisto parduotuves, jų užsisako ir restoranai.
„Kartą per mėnesį produktus pagal individualius užsakymus vežame ir į Kauną bei Vilnių. Jei atsirastų užsakymų svetainėje, prekes nugabentume ir šiems užsakovams“, – užsiminė E.Vaičius.
Telšių rajone esančiuose Žarėnuose bendrovė „Kontėna“ gamina tautinio paveldo produktus – suka kastinį, kepa šakočius, verda morkų saldainius.
Anot jos vadovės Sandros Riepšienės, įmonės gaminių prieš didžiąsias šventes įprato užsisakyti pavieniai žmonės, gyvenantys Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje.
„Tikėjomės, kad pradėjus veikti svetainei „Kaimas į namus“ atsiras daugiau klientų. Bet kol kas lūkesčiai neišsipildė. Internetinė prekyba maisto gaminiais dar neįsisiūbavo.
Gal žmonės tokia prekybos sistema dar nepasitiki, nors drabužius ar buities prekes internetu noriai perka?“ – kalbėjo S.Riepšienė.
Vis dėlto ji vylėsi, kad vartotojų įpročiai ilgainiui pasikeis ir jie atsikratys nepasitikėjimo nauja prekybos sistema.
Pasigedo informacijos
Kauno rajone, Tvarkiškių kaime, vaismedžių sodus ir uogynus turintys ūkininkai Mindaugas ir Vita Šlapkauskai prekybos nenutraukia kiaurus metus. Šviežias uogas ant prekystalių keičia šaldytos, vaisius – sultys, verdama ir įvairiausių uogienių.
„Kol kas per interneto svetainę sulaukiau vieno užsakymo. Maždaug prieš mėnesį bendruomenės vardu vilnietė užsisakė aviečių sirupo, sulčių, uogienės.
Iš viso – už 50 eurų. Tikslindama užsakymą dar įsiūliau ir obuolių“, – sakė V.Šlapkauskienė.
Jos nuomone, svetainės „Kaimas į namus“ populiarumas smarkiai padidėtų, jei ji būtų viešinama socialiniuose tinkluose ar forumuose. Nuorodos į šią svetainę kol kas nėra ir pačios Žemės ūkio ministerijos interneto puslapyje.
„Esu informacinių technologijų specialistė. Man į akis krito ir tai, kad svetainės kūrėjai neįvedė raktinių žodžių.
Įrašius paieškos sistemose kad ir tokius žodžius kaip „obuoliai“, „uogos“, „aviena“ ar kitus bendrinius kaimiškų produktų pavadinimus, jos neišmeta „Kaimas į namus“ puslapio.
Kol kas nėra galimybės priimti užsakymų iš užsienio ir siųsti ten gyvenantiems žmonėms produktų“, – kalbėjo V.Šlapkauskienė. Jos nuomone, sunkokai žmonės įveikia ir reikalavimą sukurti bendruomenę.
„Jei mama viena augina vaikelį, jai tai padaryti nėra paprasta, nors mielai prisipirktų kaimiškų produktų“, – užsiminė pašnekovė.
Vartotojams dar trūksta įpročių
Jolanta Butkevičienė
Žemės ūkio ministrės patarėja
„Kurdami projektą „Augink savo kraštą“ puoselėjome viltį, kad mums pavyks pakurstyti Lietuvos žmonių patriotizmą – norą padėti saviems: verslininkams, ūkininkams, įmonėms.
Viliuosi, jog žmonės jau suvokė, kad Lietuvoje jų išleistas euras grįžta visiems, – mokesčiai patenka į biudžetą, o tie pinigai išleidžiami pačių gyventojų gerovei.
Ūkininkai prekiauja savo gaminiais turgeliuose, bet to nepakanka. Jiems reikia ir kitokių galimybių produktams parduoti. Viena jų ir yra naujas projekto „Augink savo kraštą“ etapas – Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto sukurta užsakymų internetu sistema „Kaimas į namus“.
Idėja tapo produktu – internetinės prekybos svetainė jau sukurta. Ūkininkai joje gali reklamuoti savo produktus, pirkėjai – jų užsisakyti.
Žmonėms dar šiek tiek trūksta įpročių naudotis internetinės prekybos galimybėmis, bet tikiu, kad jie atsiras ir taip pagelbės auginant savo kraštą.
Daugybė ūkininkų – jauni, naujovėmis besidomintys žmonės. Juk ne visi gali aprūpinti prekybos tinklus, o interneto svetainė – viena patraukliausių prekybos formų.
Be to, žmonės yra skatinami burtis į bendruomenes ir kartu užsisakyti produktų. Tuomet, kai tai daro keli vartotojai, sumenksta gaminių atgabenimo išlaidos.“
Kelias iki pirkėjų – trumpesnis
Erika Ribašauskienė
Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto tyrėja, projekto „Kaimas į namus“ vadovė
„Projekto „Kaimas į namus“ idėja – pagelbėti vartotojų ieškantiems ūkininkams, sukurti jų bendradarbiavimo įrankį.
Užsakymai internetu sutrumpina kelią iki vartotojų, o kartu taupo ūkininkų laiką. Jie gali pagaminti sutartą produktų kiekį žinodami, kad juos iš karto parduos. Taip jiems lengviau planuoti savo veiklą.
Mūsų užduotis buvo sukurti įrankį, kuriuo galėtų naudotis ir ūkininkai, ir vartotojai. Tai vartotojams gana patogu, nes prekes galima atsiimti patogiu laiku patogioje vietoje. Atsiranda ir pasitikėjimas. Gaminiai visada būna kokybiški, atvežami sutartu laiku.
Tai liudija ir asmeninė patirtis. Svetainė dar neegzistavo, kai mūsų instituto darbuotojai užsisakydavo ūkininkų produktų. Pagaminę ką nors nauja, jie visada atveža paragauti. Tad pirkėjams daug lengviau apsispręsti, ar kitą kartą užsisakyti.
Be to, vartotojus tai skatina bendrauti. Ateityje galbūt iš tų pirkėjų bendruomenių išaugs dar tvirtesnės bendrijos. Tad projektas „Kaimas į namus“ turi ne tik ekonominės, bet ir socialinės vertės.
Jis buvo pradėtas 2014-aisiais ir baigtas šiemet birželį. Tam buvo skirta ES lėšų. Ūkininkai buvo konsultuojami nemokamai, jiems buvo teikiama pagalba interneto svetainėje formuojant savo produktų vitrinas.
Tie žmonės, kurie ūkininkauja ekologiškai, į jas įkėlė ir „Ekoagros“ išduotus sertifikatus. Kiekvienas ūkininkas joje gali nurodyti, ar tai sezoninė prekė, ar ne.
Pavyzdžiui, ūkininkai, iš kurių perkame žaliąsias daržoves, jau pardavė paskutines, o kitų užaugins tik pavasarį.“
