Šįsyk sutarta, kad Šiaulių rajono savivaldybė padės pagerinti infrastruktūrą miesto teritorijoje suformuotoje Laisvojoje ekonominės zonoje (LEZ). Mat šį projektą kuravusi ankstesnė miesto valdžia nepasirūpino, kad į milžinišką per 133 ha teritoriją būtų nutiesta normali kelio atšaka.
Todėl Šiaulių oro uosto pašonėje įkurta LEZ turi tik į niekur vedančią kelių kilometrų ilgio kelio atkarpą dykynėje. Per 9 mln. eurų kainavęs projektas jau užbaigtas, tačiau susizgribta, jog būtina LEZ sujungti su magistraliniais keliais.
Nutiesti jungiančiąją atkarpą iki kelio Šiauliai – Radviliškis pažadėjo Lietuvos automobilių kelių direkcija. Tačiau savuosius namų darbus įpareigotas padarytas ir Šiaulių miestas, susidūręs su savo jėgomis neišsprendžiama problema – tiesiama kelio atkarpa yra rajono savivaldybės teritorijoje.
Ankstesnė miesto valdžia buvo įžiebusi nesibaigiantį konfliktą su kaimynine savivaldybe – pareikalavo, kad Šiaulių rajonas mokėtų už miesto įstaigose sportuojančius, muzikuojančius ar kitokius lavinamuosius būrelius lankančius moksleivius.
Šį pavasarį išrinktiems merams A.Visockui ir A.Bezarui pavyko pažaboti pirmtakų įžiebtą nesantaiką.
Pirmas žingsnis buvo neseniai pasirašyta bendradarbiavimo sutartis dėl sankryžos į Šiaulių pašonėje esančią Ginkūnų gyvenvietę. Iš jos į darbą mieste važinėja tūkstančiai gyventojų, todėl sankryžoje su Tilžės gatve susidaro spūstys, nuolat įvyksta avarijų.
Ginkūnų gyventojai ruošėsi protesto akcijoms, bet jas užgesino savivaldybių vadovai.
„Sutarėme, kad problemą būtina išspręsti, ir kuo greičiau. Ar tai bus žiedinė, ar šviesoforais reguliuojama sankryža, nuspręs specialistai“, – sakė A.Bezaras.
Šiaulių rajono taryba nusprendė padėti miestui ir dėl LEZ infrastruktūros – numatė skirti iki 40 tūkstančių eurų būtiniesiems darbams.
Šiaulių miesto savivaldybė savo ruožtu atsisakė pretenzijų į pinigus už popamokinį vaikų ugdymą. „Negražu matyti vien pinigus sprendžiant klausimus dėl vaikų, kurie yra Lietuvos ateitis“, – sakė A.Visockas.
