Želė saldainiai „Uogainė“ ir Šilutės krašto gastronominis projektas „Pamario žuvėjų giliukai“. Tai – du pavadinimai, kurių autorius apdovanojo Lietuvių kalbos institutas (LKI).
Pavadinimas labai svarbus
Saldainių fabrikas „Rūta“ LKI apdovanojimą pelnė už pavadinimą „Uogainė“, sugalvotą želė saldainiams. Jo prasmę tarmėse sunkoka aptikti. Šio žodžio daryba, anot kalbininkų, yra senoviška. Anksčiau juo būdavo vadinama uogų sriuba.
„Šis želė gardėsių pavadinimas – Rinkodaros skyriaus idėja. Gaminant šiuos saldainius dedama pektino – natūralios stingdančios medžiagos, kurios yra, pavyzdžiui, raudonuosiuose serbentuose.
Todėl ir pavadinimo buvo ieškoma tokio, kuris sietųsi su uogomis. Taip atsirado „Uogainė“.
Nustebome, kad toks gražus pavadinimas iki šiol nebuvo panaudotas. Įmonės tokio nebuvo įregistravusios, todėl suskubome tai padaryti“, – pasakojo bendrovės „Rūta“ direktorius Rolandas Pridotkas.
Jo teigimu, pavadinimas gaminio likimui lentynose turi ypač daug įtakos. Jis turi pasiekti pirkėjo sąmonę, kad žmogus jį įsidėmėtų ir kitą kartą žinotų, ko ieškoti.
Nesusiprato įregistruoti
Įvairias uogienes iš pačių užaugintų uogų verda Ukmergės rajono Žalgirių kaime ūkininkaujantys Mindaugas ir Genovaitė Sakalauskai. Jie savo gaminius ženklina prekės ženklu „Genutės uogainė“.
„Patys sugalvojome tą pavadinimą. Man jis tiesiog gražiai skambėjo. „Uogainė“ tapo mūsų prekės ženklu. Jį naudojame nuo 2010-ųjų. Apmaudu, nes saldainių virėjai jį nuo mūsų nusižiūrėjo“, – neslėpė G.Sakalauskienė.
Ūkininkai nepamąstė apie tai, kad vertėtų pasirūpinti prekės ženklo autorystės apsauga – jį įregistruoti.
Prekės ženklai registruojami konkrečioms veiklos rūšims, tad ūkininkai ir norėdami negalėtų nieko prisiteisti iš saldainių gamintojų. Juk uogienių virimas ir saldainių gamyba – skirtinga veikla.
„Dabar teks apie tai pagalvoti. Juk geras – paprastas ir įsimintinas pavadinimas yra dalis verslo sėkmės.
Daug žmonių atpažįsta šį prekės ženklą prekybos centruose, mugėse, ūkininkų turguje. Pirkėjai neišvengiamai žodį „uogainė“ jau sieja su mūsiškiu gaminiu“, – tvirtino G.Sakalauskienė.
Pagerbti už žuvienę
Jei dėl uogainės kas nors ir gali jaustis nuskriaustas, dėl „Pamario žuvėjų giliukų“ – vargu.
„Giliukai“ daugumai Lietuvos gyventojų tikriausiai reiškia mažybinį ąžuolo sėklų pavadinimą. Tačiau Mažojoje Lietuvoje jie neturi nieko bendra su medžiais. Kaip ir „žuvėjai“ – su žuvėdromis.
Mat „Pamario žuvėjų giliukai“ yra ne kas kita, o iš Pamario žvejų laimikio išvirta žuvienė.
Šis šilutiškių sumanytas produktas pelnė daugiausia simpatijų vartotojams renkant lietuvišką kulinarijos gaminį, o vėliau patraukė ir LKI dėmesį.
Kalboje gali slypėti ir verslo idėjos
Jolanta Zabarskaitė
Lietuvių kalbos instituto vadovė
„Kai institutas pasveikino savo laureatus, daugybė verslininkų, ypač iš maisto pramonės įmonių, prašė, kad patalkintume jiems galvojant prekių ar paslaugų pavadinimus.
Mūsų žmonės to tikrai negali padaryti už verslininkus, bet gali pamokyti, kad jie, naudodamiesi kalbos ištekliais, patys susirastų idėjų.
Įsiminiau sėkmės istoriją dviejų vaikinų, kurie siuva rausvus, gėlėtus baltinukus ir sėkmingai jais prekiauja Pietryčių Azijoje. Jie išanalizavo žodžio „šaltibarščiai“ sąvoką ir sujungė sunkiai susiejamus dalykus – sriubą ir drabužius, sugalvoję prekės ženklą „Pink Soup“ (išvertus iš anglų k. – „Rožinė sriuba“).
O Kavarsko veltinių vėlėjoms pasiūliau pavadinti savo gaminius kandolais. „Didžiajame lietuvių kalbos žodyne“ aptikau, kad kavarskiečiai taip vadindavo batus. Juk smalsu būtų užsukti į Kavarską nusipirkti veltų kandolų. O štai dėl šlepečių ar veltinių, ko gero, žmonės iš kelio nesuktų.
Be to, Kavarske yra švento vandens šaltinis. Kodėl ir vandens buteliuko prie tų kandolų kaip suvenyro nepridėjus? Kodėl ir nuo seno garsių koldūnų labiau neišreklamavus? Štai ir puiki mažo miesto verslo strategija.“
