2013-ųjų liepą Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje buvo įleista kapsulė, žyminti „Pienas LT“ perdirbimo gamyklos statybų pradžią. Pagal sutartį su Nacionaline mokėjimo agentūra jai buvo suteikta 14,7 mln. eurų parama.
Jos gavėjai įsipareigojo projektą baigti iki 2013-ųjų pabaigos, bet dar ir dabar galo nematyti.
Trukdo Kalėdų šventės
„Pienas LT“ projekto įgyvendinimo sąmatinė vertė nuo 2009-ųjų iki šių metų išaugo 58 proc. – iki 41 mln. eurų. Kada pagaliau pradės veikti gamykla, apie kurią taip ilgai kalbama?
Pasak kooperatyvo „Pienas LT“ valdybos pirmininko Naglio Narausko, pirmoji šlapių produktų perdirbimo linija jau įrengta ir išbandyta. Čia ketinama gaminti pieno ir pieno išrūgų baltymus.
„Dabar dairomės rinkų. Tačiau Kalėdos – pats netinkamiausias tam metas, nes pieno produktų kainos yra nukritusios. Todėl perdirbimą ketiname pradėti po 2–3 mėnesių“, – pasakojo N.Narauskas.
Tikrintojai nesnaudžia
Kadangi numatyti gamyklos statybos darbai smarkiai vėluoja ir projektas laikomas rizikingu, ES paramą administruojanti Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) teigė viską stebinti itin akylai. Nors paprastai įgyvendinant kitus projektus kartais net nebūtina apsilankyti ten, kur jie vykdomi.
„Atsižvelgiant į visas aplinkybes, projektas buvo tikrinamas daugiau nei įprastai. NMA specialistai ne kartą buvo nuvykę į gamyklą, atliktos ne tik patikros, bet ir administraciniai patikrinimai.
Taip pat nepriklausomi ekspertai papildomai tikrino visų atliktų investicijų kainų pagrįstumą, peržiūrėti ir visi pirkimai.
Be to, kiekvieną mėnesį paramos gavėjas teikia ataskaitą apie projektų įgyvendinimo eigą, kurią NMA pateikia ir Žemės ūkio ministerijai“, – pasakojo agentūros atstovė Vaiva Paršonytė.
Pastarąjį kartą „Pienas LT“ gamykloje NMA atstovai lankėsi gruodžio 11 d., kai įmonė pateikė dešimtąjį mokėjimo prašymą.
Šiuo metu kooperatyvui jau išmokėta per 11 mln. eurų paramos. Galutinis mokėjimo prašymas dar vertinamas. Jei rezultatai bus teigiami, paramos gavėjas sulauks dar daugiau nei 3,5 mln. eurų.
Taikiklyje liks ir toliau
Bet NMA atstovė įspėjo, kad „Pienas LT“ projektas bus stebimas ir vėliau. Iš esmės kone visus 2016 metus.
„Dabar tikrinome, ar planuota įsigyti įranga sumontuota ir veikia. Neatitikimų arba pažeidimų nenustatyta.
Tačiau šiuo metu prižiūrime tik projekto įgyvendinimą, o nuo 2016 metų bus pradėta vykdyti ir sutartinių įsipareigojimų laikymosi priežiūra“, – aiškino V.Paršonytė.
Pagal sutartį su NMA kooperatyvas iki kitų metų liepos 20 dienos privalo įsigyti ir sumontuoti dar vieną – vadinamąją sausąją liniją, kurioje produktai būtų džiovinami ir pakuojami. Pasak N.Narausko, ši įranga bus pradėta gabenti į gamyklą jau kitų metų kovą.
Galutinis terminas, iki kurio gamykla jau turi veikti taip, kaip numatyta projekte, yra 2016-ųjų rugsėjo 20 diena.
Kol „sausoji“ linija bus sumontuota, čia jau turi būti gaminami numatyti produktai, o jų gavėjas turi vykdyti inovatyvių pieno produktų gamybą, džiovinimo ir pakavimo paslaugas perkant iš paslaugų teikėjų. Agentūrai buvo pateiktos šių paslaugų teikimą patvirtinančios sutartys.
Jei paramos gavėjas neįvykdys įsipareigojimų, bus taikomos teisės aktuose numatytos sankcijos.
Naujokai kelia sąlygas
Kadangi komerciniai bankai šios perdirbimo gamyklos ateitimi nepatikėjo ir paskolų gauti nepavyko, savo įnašą turėjo pateikti kooperatyvo nariai, kurių dabar yra per 200.
N.Narauskas yra užsiminęs, kad galutinai baigti gamyklą reikėtų dar apie 10 mln. eurų. Užsiminta apie tai, kad dotaciją galbūt galėtų suteikti valstybė, tačiau kol kas valdžia į tokias kalbas nesileidžia.
Todėl „Pienas LT“ dabar ieško naujų narių. „Mes nuo pat pradžių skelbėme, kad tai yra ne tik mūsų, bet visų pieno gamintojų gamykla, todėl turi būti galimybė naujiems nariams prisijungti tokiomis pat sąlygomis kaip ir dabartiniams“, – aiškino kooperatyvo valdybos pirmininkas.
Tačiau naujokams kliūva tai, kad įstojus gali tekti prisiimti ir finansinę naštą už įnašus, kuriuos skyrė senbuviai.
Apie 300 karvių turintis ūkininkas Jonas Vilionis ir dar keletas narių anksčiau pasitraukė iš „Pieno LT“ gretų. Pasak ūkininko, kilo nesutarimų dėl to, kad valdyba buvo parengusi įstatus, pagal kuriuos vienam pajininkui galėjo atitekti net penktadalis balsų.
Dabar pieno ūkio savininkas svarsto galimybę sugrįžti, tačiau kelia savo reikalavimus.
„Mes su broliu ketiname stoti į kooperatyvą, bet pirmiausia reikia susitarti dėl sąlygų. Jei aš kaip pajinį įnašą turėsiu atiduoti po 13 centų nuo kiekvieno pieno kilogramo, kas man liks, jei dabar moka vos po 17 centų?“ – svarstė J.Vilionis.
„Pienas LT“ valdybos pirmininkas N.Narauskas pripažino, kad svarstoma galimybė leisti naujiems nariams pagal investicijoms skiriamas lėšas pasivyti senuosius per tam tikrą laikotarpį. Tačiau kol kas tai nėra įteisinta.
Siekė išskirtinio vardo ir gavo per nosį
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) jau ne vienus metus kooperatyvo projektą įvardijo kaip rizikingą. Taip pat jį vertina ir Vyriausybė.
Nepaisant to, ŽŪM pastangomis toliau siekiama, kad šiai gamyklai būtų suteiktas valstybinės reikšmės statusas. Ministerija neseniai išplatino žinią, kad kooperatyvas, norėdamas gauti tokį vardą, ruošiasi per tris mėnesius parengti galimybių studiją, kurią ŽŪM įsipareigojo pateikti Vyriausybei svarstyti.
Tiesa, dar praėjusią savaitę Ūkio ministerija pateikė ministrų kabinetui išvadą, kad tai prieštarautų konkurencijos principams, įtvirtintiems Konkurencijos įstatyme ir Vyriausybės nutarimuose.
„Vienas subjektas neturėtų būti privilegijuojamas kitų pieno sektoriuje veikiančių kooperatyvų ir gamintojų organizacijų atžvilgiu, nes toks privilegijavimas galėtų pažeisti konkurencijos principus.
Tai neprisidėtų prie sudėtingos situacijos pieno sektoriuje stabilizavimo“, – teigiama ūkio viceministro Gedimino Onaičio pasirašytose išvadose.
Gavęs nacionalinės reikšmės projekto statusą kooperatyvas „Pienas LT“ galėtų pretenduoti į valstybės paramą ar bent prašyti garantijų paskoloms.
