„Smulkių įmonių, kurių apyvarta būtų didelė, yra labai mažai“, – sakė Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo valdybos narys Saulius Žilinskas.
Kuriasi vis mažiau smulkių įmonių
Gruodžio mėnesio duomenimis, Lietuvoje veikia iš viso 101 526 įmonės: tarp jų – pačių smulkiausių įmonių, kuriose dirba vos vienas darbuotojas buvo 63 914. Į smulkių ir vidutinių įmonių kategoriją pateko 100 902, ir tai sudaro 99,46 proc. nuo visų Lietuvoje įregistruotų įmonių.
Dar 325 įmones valdo užsienio darbdaviai.
Labai mažos, įdarbinusios nuo vieno iki dešimties darbuotojų sudaro 82 procentus.
„Matome ne itin malonią tendenciją. Kai sakome,kad yra daugiau kaip šimtas tūkstančių darbdavių, tai atrodo nuostabiai. Deja, smulkaus verslo prieaugio tempas mažėja. Jei anksčiau per mėnesį atsirasdavo iki 600 įmonių, tai dabar – vos pora šimtų“, sakė S.Žilinskas.
Tiesa ta, kad smulkusis verslas sumoka daugiausia mokesčių, tarp jų – ir žemės ir nekilnojamojo turto. Pernai daugiausiai pernai jie sumokėjo 62 proc.
Lazdijai, Vilkaviškis ir Švenčionys – tarp atsilikėlių
Remiantis 2015 m. Lietuvos savivaldybių verslumo lygio tyrimu, kurį inicijavo Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU), versliausi regionai Lietuvoje yra Neringa, Vilnius, Kaunas, Palanga ir Klaipėda. Būtent trijuose didžiuosiuose šalies miestuose, jų rajonuose bei pajūrio kurortuose koncentruojasi smulkusis ir vidutinis verslas, gyventojai aktyviau užsiima individualia veikla, aktyviau kredituojami verslo naujokai. Į dešimtuką taip pat pateko Panevėžio rajonas, Šiaulių miestas.
Tuo tarpu žemiausias verslumo lygis fiksuojamas Lazdijų, Vilkaviškio, Švenčionių rajonuose, Kalvarijoje, Birštone ir Visagine, Akmenės, Zarasų, Biržų rajonuose.
„Pajūrio kurortuose ir didžiuosiuose miestuose bei jų rajonuose yra palankiausios sąlygos kurtis ir plėstis smulkiajam verslui – pirmiausia dėl didesnės prekių ir paslaugų paklausos, kurią nulemia aukštesnis gyvenimo lygis, gyventojų skaičius ir užsienio bei vietos turistų srautai. Tuo tarpu žemiausias verslumo lygis pastebimas daugelyje Lietuvos pasienio regionų, taip pat tuose rajonuose, kur labiausiai išplėtotas žemės ūkis“, – sakė LCKU kreditavimo skyriaus viršininkas Tomas Valauskas.
Pasak jo, tūkstančiui Lietuvos gyventojų vidutiniškai tenka 26 įmonės. Sparčiausiai naujų įmonės kuriasi Vilniaus, Kauno miestuose, Neringoje.
Daugiausiai paskolų yra išduota Kauno miesto, Vilniaus gyventojams. Išsiskyrė Šilutės regionas, kuriame įsikūrė santykinai daug naujų įmonių.
T.Valausko teigimu, iš 1300 išduotų paskolų buvo nutraukta tik 50 sutarčių. Vadinasi, kad paskolinta tiems verslininkams, kurie žino, ko nori ir kuria pridėtinę vertę.
Nėra tęstinumo
Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo tarybos pirmininkės Dalios Matukienės teigimu, nors bendras verslumo lygis Lietuvoje pastaraisiais metais auga, tačiau skirtumai tarp atskirų regionų tebėra akivaizdūs:
„Dabartiniu metu vyksta paskutiniai pasirengimo darbai prieš įgyvendinant verslumo skatinimo priemones iš 2014-2020 m. Europos Sąjungos fondų lėšų. Siekiant mažinti regionų atskirtį, šias investicijas tikslinga pirmiausia nukreipti į tuos regionus, kuriuose verslumo lygis yra mažiausias“.
„Tai,kad Lietuvoje per mėnesį įkuriama tik 200 įmonių, rodo blogą tendenciją“, – sakė D.Matukienė.
Jos teigimu, ar tai būtų pirmieji verslo metai, ar antrieji, turi veikti konsultacinė sistema. O šiuo metu ši grandis neveikia. Taip pat sustabdytos įvairios valstybės lengvatos.
„Mūsų valstybėje nėra tęstinumo. Tie potvyniai ir atoslūgiai atsispindi ir verslo kūrimo procese, tai atsiliepia ir mokesčiams“, – kalbėjo smulkiųjų ir vidutinių verslininkų atstovė.
