Išimtys taikomos tai produkcijai, kuri iš šalies gamintojos buvo atgabenta tranzitu per Lietuvą pas mus neatidarius konteinerio.
Tiesa, nenurodoma, kokioms trims šalims galios šis sprendimas.
Rugsėjo mėnesį „Rosselchoznadzor“ išaiškino, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba Lietuvoje yra išdavusi sertifikatus nežinomos kilmės produkcijai tiekti į Eurazijos Ekonominės Sąjungos šalis.
Be to, Rusijos žinybos atstovai patikrino lietuviškas įmones, kurios verčiasi žuvies produkcijos gamyba ir saugojimu. Rusai prikišo, esą sistema, kuria Lietuvoje tikrinami tranzitiniai kroviniai, pasirodė esanti neskaidri, rašo newsru.com.
Žuvų konservai nepatenka į sąrašą gaminių, kuriems Rusija paskelbusi embargą. Vis dėlto rugpjūtį buvo nurodyta, kad į šalį nebebus galima įvežti Lenkijoje pagamintų šprotų.
Liepos pabaigoje „Roselchoznadzor“ dar sykį uždraudė į Rusiją įvežti latviškus šprotus. Šis apribojimas palietė penkias šios šalies įmones. Veterinarijos tarnyba pranešė, jog latviai jau pateikė ataskaitą apie panaikintus trūkumus, kuriuos buvo nurodžiusi „Roselchoznadzor“, tik, deja, latvių kalba.
Birželio pradžioje „Roselchoznadzor“ uždraudė įvežti konservuotą žuvį 44 latvių ir 31 estų įmonei.