ITI metodą 2014-2020 m. finansiniu laikotarpiu ES teikiamai paramai investuoti koordinuoja Vidaus reikalų ministerija (VRM). Naudojant šį metodą VRM administruojamą ES paramą, kuri tenka miestų infrastruktūros plėtrai ar bendruomenės, verslo bei savivaldos idėjų įgyvendinimui, papildo kitų ministerijų finansuojami sprendiniai. Į miestą žiūrima kaip į integruotai valdomą ir plėtojamą visumą, specifines atskirų sričių problemas sprendžiant kaip visumos dalis.
„Socialinės problemos, tokios kaip nedarbas ar socialinė atskirtis, infrastruktūros plėtros problemos, kaip kad apleistų teritorijų atgaivinimas, ir aplinkosauginės problemos, tarkime, vizualinė tarša iki šiol būdavo sprendžiamos atskirai. Taikant naująjį metodą, jos bus sprendžiamos kartu, papildant vienus sprendinius kitais, taikant integruotą požiūrį“, – sako Vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos departamento Regioninės politikos strateginio koordinavimo skyriaus vedėjas Gediminas Česonis.
Pasak G.Česonio, taikant ITI metodą, ministerijos ir miestai bendradarbiauja ieškodami integruotų problemų sprendinių iš pirmo žvilgsnio skirtingose – transporto, miestų aplinkos, kultūros, verslo plėtros, investicijų pritraukimo – srityse.
„Plataus masto bendradarbiavimas naujuoju ES paramos laikotarpiu leis vykdyti integruotus sprendimus, renovuoti ištisus apleistus kvartalus, pritaikyti verslui apleistas teritorijas ir taikyti kitas kompleksines priemones, kurias be ITI įgyvendinti būtų sudėtinga“, – teigia G.Česonis.
Specialistas pažymi, kad rengiant ir įgyvendinant ITI metodu pagrįstas vystymo programas privalomai konsultuojamasi su bendruomene ir socialiniais bei ekonominiais partneriais, taip užtikrinant, kad jos atitiks vietovės, kurioje taikoma programa, poreikius.
G.Česonis atkreipia dėmesį, kad vienas pagrindinių principų, kurio laikomasi planuojant naujas investicijas – naujasis urbanizmas. Remiantis šiuo principu, nesiekiama skatinti miestų plėtros į išorę: vietoje to dėmesys skiriamas patogiose vietose netoli miestų centrų esančių, tačiau apleistų teritorijų regeneracijai.
„Naujasis urbanizmas yra atsakas į besiplečiančius, vis labiau nuo automobilių priklausomus miestus, kuriuose gyvenamosios ir darbo vietos tolsta vienos nuo kitų, didėja tarša, formuojasi „blogi“ rajonai. Naujajame urbanizme svarbu ryšiai, mišri teritorijų paskirtis ir įvairovė, didesnis miestų tankumas, patogus viešasis transportas, galimybė reikalingus objektus pasiekti pėsčiomis“, – sako G.Česonis.
Jo teigimu, remiantis šiuo principu naujojo paramos laikotarpio ES investicijos bus nukreiptos į apleistų teritorijų buvusiuose pramoniniuose rajonuose pertvarkymą, infrastruktūros pritaikymą smulkiam ir vidutiniam verslui, centrinių ir arti centro esančių dalių atgaivinimą. Tokios miesto dalys, pastebi specialistas, turi didelį augimo potencialą ir privačių investicijų pritraukimo galimybes.
G. Česonio teigimu, dėmesio sulauks ir praėjusio amžiaus 6-8 dešimtmečiuose statyti gyvenamieji rajonai, kuriuose prastai išplėtota infrastruktūra, bloga kiemų ir gatvių būklė. Tokiuose rajonuose bus gerinama gyvenamoji aplinka, socialinės problemos sprendžiamos kompleksiškai su renovacija, viešųjų erdvių ir infrastruktūros atnaujinimu.
Naudojant ITI metodą parengtas, suderintas ir patvirtintas integruotas teritorijų vystymo (ITV) programas jau turi visi dešimt šalies regionų ir Vilniaus miestas. Klaipėdos, Kauno ir Panevėžio miestų programos jau suderintos su ministerijomis ir pateiktos galutiniam pritarimui savivaldybių tarybose. ITV programose nustatyti visų ministerijų esminiai projektai, skirti miestų vystymui ir finansuojami ES struktūrinių fondų lėšomis. Programose numatytus projektus finansuos ne tik Vidaus reikalų, bet ir Aplinkos, Energetikos, Kultūros, Socialinės apsaugos ir darbo, Susisiekimo, Švietimo ir mokslo bei Ūkio ministerijos.
Integruotas požiūris į miestų plėtrą Vilniuje, pavyzdžiui, leis darniai atnaujinti prieš 50 metų pastatytą daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalą Žirmūnuose, Kaune – pertvarkyti buvusios Aviacijos gamyklos teritoriją, įgyvendinti daugiafunkcinio sporto ir laisvalaikio komplekso Ąžuolyne kūrimo planus, Klaipėdoje – statyti Bastionų tiltą ir sutvarkyti šalia esančias krantines, Visagine – pertvarkyti buvusio karinio dalinio miestelio teritoriją ir įkurti technologijų ir inovacijų parką – SMART PARK.
