„Rizikos kapitalas, kaip alternatyvus verslo finansavimo šaltinis investicijų į nuosavą įmonių kapitalą forma, padeda skatinti inovacijas, darbo vietų kūrimą ir daro ilgalaikį poveikį ekonomikai mobilizuodamas stabilias investicijas“, – teigė Aušra Milkauskienė, Ūkio ministerijos ES paramos koordinavimo departamento Finansinių priemonių skyriaus vedėja.
Tad rizikos kapitalas yra ne mažiau svarbi verslo finansavimo forma nei kitos, teikianti įmonėms ne tik finansinę, bet, svarbiausia, verslo valdymo, vadybos naudą, ir taip padedanti įmonėms sparčiai ir sėkmingai vystytis. Specialistų vertinimu, rizikos kapitalas yra vienas iš svarbiausių atviros, tvarios, patikimos ir efektyvios finansinės sistemos elementų, dėl to būtina visiems kartu skatinti ir remti šios rinkos plėtrą Lietuvoje.
Rinkos plėtrą bei svarbą patvirtina ir skaičiai. Nuo 2010 m., panaudojant ES struktūrinių fondų lėšas, per Ūkio ministerijos įsteigtą JEREMIE kontroliuojantįjį fondą įsteigti penki rizikos kapitalo fondai: „Verslo angelų fondas I“, „Lithuania SME Fund“, „LitCapital I“, „Practica Seed Capital“, „Practica Venture Capital“. Fondams pradėjus veiklą, Lietuvoje ėmė aktyviau formuotis rizikos kapitalo rinka: nuo 2010 m. iki 2014 m. investicijų skaičius kasmet augo ir 2014 m. pabaigoje Vidurio ir Rytų Europos regione Lietuva buvo tarp trijų lyderiaujančių regiono valstybių pagal investicijų į įmones skaičių per metus, rodo Europos rizikos kapitalo asociacijos duomenys.
Iki 2015 m. trečiojo ketvirčio šie penki rizikos kapitalo fondai investavo į 84 įmones, o valstybės ir privačių investuotojų į šias įmones investuota suma siekė 50,68 mln. eurų. Valstybės investicijos leido pritraukti 25 mln. eurų privataus kapitalo, o net 4 įmonės, į kurias buvo investuotos valstybės ir privačių investuotojų lėšos, prisitraukė tarptautinius stambius investuotojus.
Visgi Lietuvos rizikos kapitalo rinka dar yra ankstyvojoje vystymosi stadijoje, tad valstybė ir toliau prisidės prie šios rinkos vystymo.
Ūkio ministerija šiuo metu įgyvendina rizikos kapitalo priemones, finansuojamas 2007–2013 m. ES struktūrinių fondų ar nacionalinėmis lėšomis. Siekiant išvengti finansavimo rizikos kapitalo forma trūkumo rinkoje, Ūkio ministerija kartu su Finansų ministerija priėmė sprendimą pratęsti rizikos kapitalo fondo „LitCapital I“ investavimo periodą, suteikiant galimybę jo valdytojams ir po 2015 m. pabaigos ieškoti naujų inovatyvių idėjų investavimui.
Taip pat Ūkio ministerija aktyviai planuoja naujas finansines priemones, finansuojamas 2014–2020 m. ES struktūrinių fondų lėšomis. Iš viso finansinėms priemonėms šiuo laikotarpiu planuojama skirti apie 184 mln. eurų ES struktūrinių fondų lėšų, iš jų net 70 mln. eurų planuojama skirti rizikos kapitalo priemonių įgyvendinimui – naujų rizikos kapitalo fondų steigimui.
Finansinių priemonių įgyvendinimui bus steigiamas vadinamasis fondų fondas, kurio atrinktas valdytojas toliau pats skelbs kvietimus ir atrinks konkrečių finansinių priemonių valdytojus – bankus, rizikos kapitalo fondų valdytojus. Šiuo metu vyksta aktyvios derybos su potencialiais fondų fondo valdytojais, kurioms pasibaigus bus pasirašoma fondų fondo steigimo sutartis ir bus pradedama ruoštis skelbti kvietimus finansinių priemonių valdytojų atrankoms.
Be to, atsižvelgiant į tai, kad 2007–2013 m. laikotarpio finansinėms priemonėms panaudotos lėšos grįžta smulkiajam ir vidutiniam verslui grąžinus paskolas ir investuotas lėšas, Ūkio ministerija planuoja maksimaliai panaudoti šias lėšas pačių verslo subjektų finansavimo gerinimui – įgyvendinti paskolų, individualių garantijų ir rizikos kapitalo priemones, joms skiriant daugiau nei 80 mln. eurų.
Iš viso nuo 2008 m. valstybė finansinėms priemonėms, įskaitant suplanuotas priemones, yra skyrusi daugiau nei 600 mln. eurų. Tarp jų rizikos kapitalo priemonių įgyvendinimui ir šios rinkos plėtrai Lietuvoje – 180 mln. eurų.
