Europos migracijos tinklo duomenimis, per nepriklausomybės metus iš Lietuvos
išvyko apie 825 tūkst. asmenų arba beveik trečdalis šalies gyventojų.
Ekonomistų teigimų, dauguma emigrantų iki šiol palaiko vienokius ar kitokius
ryšius su tėvyne, o kartu su išvykusiais gyventojais bei jų lankyti
keliaujančiais draugais ar giminaičiais judančios prekės turi įtakos šalies
ekonomikai.
Iš Lietuvos – maistas, gėrimai ir knygos
„Emigranto prekių krepšelis stulbinamai vienodas. Susidaro įspūdis, kad
svetur neįmanoma gyventi be lietuviško kumpio, lašinių ir dešros. Daugiau
negu pusė respondentų būtent šiuos gaminius nurodo kaip pagrindinius
pirkinius išsivežti iš Lietuvos“, – sako apklausą atlikusios rinkodaros
tyrimų bendrovės „Synopticom“ direktorius Liutauras Daugirdas.
Kas antras apklausos dalyvis į užsienį vežasi tabako gaminių ir stipriųjų
gėrimų. Be rūkytos mėsos gaminių ir juodos duonos iš Lietuvos išvažiuojančio
emigranto prekių krepšelyje galima atrasti medaus, šokolado, kondensuoto
pieno, sūrio, higienos reikmenų, vaistų, knygų.
Grįždamas į Lietuvą kas antras lietuvis parsiveža drabužių, saldainių,
rečiau – kvepalų, elektroninės technikos, vaikams sauskelnių, žaislų.
Anot L. Daugirdo, krepšelio turinį didele dalimi lemia žmonių įpročiai.
Pavyzdžiui, dalyvavusieji apklausoje nurodė tam tikrą išsivežamo tabako
gaminio pavadinimą. Tai reiškia, kad žmonės į užsienį vežasi tai, ką įpratę
vartoti.
Kas pigiau užsienyje – veža namo
Lietuviams būdingas praktiškumas pasireiškia pigesnius produktus perkant
svetur, pvz., drabužiai užsienyje pigesni, todėl juos perka būtent ten.
Pigesnių saldumynų ir parfumerijos taip pat parsiveža iš užsienio įsigiję jų
paprastose ar neapmokestinamųjų prekių parduotuvėse.
Prekių įvairovė skirtingų šalių parduotuvių lentynose taip pat daro įtaką
pasirinkimui – parsivežimui perkama tai, ko nėra Lietuvoje. Dažniausia tai
suvenyrai su tam tikros šalies simbolika ar animacinių filmų, knygų
personažais, pvz., troliais Mumiais. Iš Lietuvos iškeliauja lietuviškas
šokoladas, tradiciniais vadinami lietuviški alkoholiniai gėrimai.
Susidaro dideli kiekiai
„Lietuvos emigracijos rodikliai tūkstančiui gyventojų yra vieni didžiausių
Europos Sąjungoje. Atsigaunant pasaulinei ekonomikai tiek grįžtančių
lietuvių, tiek ir į užsienį keliaujančių draugų ar artimųjų srautai tik
didėja. Kartu auga ir su žmonėmis „keliaujančių“ prekių srautai“, – sako
Vytautas Žukauskas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas.
Pasak V. Žukausko, beveik trečdalio Lietuvos gyventojų nuolatinis judėjimas
iš Lietuvos į kitas šalis ir atgal daro tiesioginį poveikį šalies ekonomikai
ne tik dėl čia siunčiamų milijardinių perlaidų, bet ir dėl įsivežamų ar
išvežamų prekių.
Žygimantas Mauricas, „Nordea“ ekonomistas, pastebi, kad tiksli prekių
judėjimo įtaka Lietuvos ir kitų šalių ekonomikoms iki šiol nėra įvertinta ir
apskaičiuota.
„Vis dėlto galima manyti, kad prekių judėjimo mastai yra pakankamai
reikšmingi – jei kiekvienas išvykstantis išsiveža lietuviškos duonos, mėsos
gaminių, cigarečių bloką ar alkoholinį gėrimą – per metus susidaro milijonai
vienetų“, – skaičiuoja ekonomistas.
Ž. Mauricas atkreipia dėmesį, kad išvykstančių iš šalies gyventojų skaičius
šiemet vėl kiek išaugo. Per dešimt šių metų mėnesių iš Lietuvos išvyko 40,5
tūkstančio gyventojų, tai 27 proc. daugiau nei atitinkamu laikotarpiu 2014
metais, rodo Statistikos departamento duomenys.
„Naujai išvykstantys emigrantai palaiko stipresnius ryšius su gimtine, nes
Lietuvoje dažnai būna likę jų šeimos nariai, naujoje vietoje dar nesukurti
nauji socialiniai ryšiai ir įpročiai. Be to, nemažą dalį emigrantų sudaro į
užsienio universitetus išvykstantys studentai ar sezoniniai darbuotojai –
tokių ypač gausu tarp vykstančiųjų į Norvegiją, kurie emigracijos
laikotarpiu dažnai grįžta į Lietuvą. Tad emigrantai vaidina svarbų vaidmenį
Lietuvos mažmeninės prekybos rinkoje, pirkdami prekes, kurias suvartoja
išvykę į užsienį“, – sako Ž. Mauricas.
Europos migracijos tinklo duomenimis, 2014 m. iš Lietuvos išvyko 36,6 tūkst.
asmenų. Pagrindinės išvykimo šalys – Jungtinė Karalystė, Airija, Vokietija
ir Norvegija. Pagal valstybių pateiktus oficialius statistinius duomenis,
Jungtinėje Karalystėje 2014 m. gyveno 124 tūkst., Airijoje – 40 tūkst., o
Norvegijoje – 24 tūkst. lietuvių.
Įpročiai nesikeičia
„Synopticom“ atlikta emigrantų apklausa parodė, kad nepriklausomai nuo to,
kaip dažnai emigrantai grįžta namo – kelis kartus per mėnesį ar tik kartą
per pusmetį, pagrindinis krepšelio turinys nesikeičia.
Pavyzdžiui, kartu su vienu respondentu, grįžtančiu keliskart per metus,
atvažiuoja „rūbai, apatiniai (naktiniai, liemenėlės, kelnaitės, kojinės),
klasikiniai kostiumėliai, batai, prieskoniai, aliejai, saldumynai“, o iš
Lietuvos išvažiuoja „cigaretės ir rūkytos mėsos gaminiai“.
Kitas, į Lietuvą grįžtantis tik kartą per metus, parsiveža „rūbų, batų,
kosmetikos, saldainių, padažų, skalbimo ir higienos priemonių, kompiuterinės
technikos, kvepalų“, o išsiveža „medaus, dešros, sūrio, alkoholio tiek
stipraus, tiek alaus, saldainių, knygų“.
Šių metų spalį internetu vykdytoje apklausoje raštu sudalyvavo 60 emigrantų,
ilgiau nei 6 mėnesius gyvenančių Didžiojoje Britanijoje, Airijoje, Švedijoje
ir Norvegijoje.
