Kaune veikia trys nakvynės namų filialai. Artėjant žiemai jų darbuotojai kaupia jėgas, nes ruošiasi namų neturinčių kauniečių antplūdžiui.
Šiose įstaigose dirbantys žmonės turėtų teikti tik apnakvindinimo paslaugas. Tačiau yra priversti slaugyti sunkius ligonius ar tvarstyti galūnes nušalusių nelaimėlių žaizdas. Taip pat tenka tramdyti ir girtuoklius. Tuo tarpu namų netekusios moterys su vaikais prisiglausti šiuose namuose gali ne visados, nes stinga vietų.
Politikai tikino, kad kitais metais keisis visa socialinių paslaugų sistema bei infrastruktūra.
Gavo pastogę ir dokumentus
Kauno moterų nakvynės namuose Partizanų gatvėje jau metus gyvena 76 metų Aldona Vosyliutė. Moteris visiškai akla. Per savo gyvenimą ji turėjo keturis sugyventinius ir nuo kiekvieno jų susilaukė vaikų. Tačiau prieš metus mirė vienintelis jai likęs artimas žmogus – brolis.
„Taip ir atsidūriau gatvėje. Kaimynė policininkė pasirūpino, kad patekčiau čia“, – pasakojo A.Vosyliutė.
Nakvynės namų darbuotojai kasdien jai padeda nusiprausti, pavalgyti, vežioja pas gydytojus. „Dabar čia man labai gerai. Visos darbuotojos rūpestingos. Kitaip sušalčiau kur gatvėje“, – sakė nelaimėlė.
Senolė, kaip ir kiti nakvynės namų gyventojai, čia gali gyventi pusantrų metų. Todėl dabar nakvynės namų darbuotojai rūpinasi, kad ji patektų į senelių namus.
Stinga vietų nelaimėlėms
Tačiau ne visoms namų netekusioms moterims pavyksta rasti bent laikiną prieglaudą.
Moterų nakvynės namuose yra 20 vietų. Šių namų vyriausioji socialinė darbuotoja Sonata Verbauskienė sakė, kad norinčiųjų čia apsigyventi yra kone du ar tris kartus daugiau, nei įkurta vietų.
„Ypač sunku vaikų turinčioms ir po gaisrų pastogės netekusioms ar dėl smurto iš namų išėjusioms moterims.
Kiekvieną mėnesį gauname prašymų apgyvendinti būtent tokias kaunietes. Tačiau visoms padėti negalime. Tiesiog nėra daugiau patalpų“, – sakė S.Verbauskienė.
Tenka tvarstyti žaizdas
R.Kalantos gatvėje veikia kiti du nakvynės namų filialai. Vienas skirtas vyrams. Jame yra 88 vietos. Kitame pastogę nakčiai gali rasti benamiai. Čia yra 57 vietos.
Vyrų nakvynės namuose šį rudenį gyvena iki 75 namų neturinčių vyrų. Kelios vietos laisvos ir benamių nakvynės namuose.
Nakvynės namų direktorė Zita Verbavičienė pasakojo, kad visuose filialuose yra kabintis į gyvenimą bandančių, dirbančių bei pajamas gaunančių gyventojų. Tačiau dalis – asocialūs asmenys arba ligoniai.
„Gyvena vyras, sergantis onkologine liga. Nors mums nepriklauso, tris kartus per savaitę jį vežame į ligoninę, kad jam būtų atlikta dializė.
Taip pat esame priversti ieškoti specialaus maisto, nes to šiam žmogui reikia“, – pasakojo direktorė.
Nakvynės namuose gyvena ir insultus, infarktus patyrę, kitų ligų kamuojami kauniečiai. Įsikuria ir galūnes nušalę iš ligoninių išleisti asmenys. Darbuotojos turi ieškoti jiems vaistų, tvarstyti žaizdas, padėti apsiprausti.
Įleidžia ir girtus žmones
Maisto nakvynės namų gyventojams nestinga. Sudėtingiau gauti vaistų, tvarsčių. Bet ir jų padovanoja geros širdies kauniečiai.
Dar viena problema – girti nakvynės namų gyventojai. Nors jų įleisti pernakvoti darbuotojai neturėtų, tačiau nenori, kad bedaliai sušaltų ir numirtų gatvėje.
„Yra labai aršių gyventojų. Tenka su jais galynėtis. Gaila, kad girtiems asmenims nėra atskirų namų, nes nuo jų kenčia ir priklausomybių neturintys gyventojai“, – sakė nakvynės namų direktorė.
Savivaldybė ieško galimo sprendimo
Sigitas Šliažas
Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas
„Šiuo metu sudaryta speciali darbo grupė, kurios nariai yra savivaldybės atstovai, politikai, Vytauto Didžiojo ir Kauno technologijos universitetų mokslininkai. Ji tiria, kokias socialines paslaugas teikia miesto savivaldybės įstaigos, kokia yra tokių paslaugų tiekėjų pastatų būklė, kokių permainų reikia.
Kompleksiniai pasiūlymai, kaip turės keistis visa savivaldybės socialinių paslaugų infrastruktūra ir sistema, turėtų būti suformuluoti iki lapkričio mėnesio pabaigos.
Ankstesnės kadencijos politikai buvo nusprendę, kad išblaivinimo įstaigą reikėtų įkurti greta Priklausomybės ligų centro esančiose patalpose. Tačiau dabar planai pasikeitė.
Miesto tarybos nariai nusprendė, kad po vienu stogu tokios dvi įstaigos ne visai tiktų. Todėl dabar svarstomi du šios problemos sprendimo būdai.
Turto skyriui pavesta atrasti kitas išblaivinimo įstaigai tinkamas patalpas.
Taip pat diskutuojame ir su ligoninių vadovais. Keliose miesto ligoninėse yra patalpos, kur pristatomi apsvaigę asmenys. Galbūt savivaldybė galėtų iš šių gydymo įstaigų pirkti paslaugą – mokėti už šį darbą. Tačiau reikia, kad ligoninės įsirengtų atskiras duris šiems asmenims.
Tada savivaldybei nebereikėtų ieškoti naujų patalpų, jų išlaikyti, steigti naujų etatų.
Apsispręsti reikia iki šių metų pabaigos, nes kai bus formuojamas naujas biudžetas, jame turi atsirasti lėšų išblaivinimo įstaigai steigti arba už šias paslaugas mokėti gydymo įstaigoms.“
