Nors kai kurios kompanijos, pavyzdžiui prekybininkės „Auchan“ ir „Debenhams“, mato galimybių plėsti verslą Rusijoje, jų konkurentės, o taip pat – ir oro vežėjai, automobilių gamintojos, žiniasklaidos kompanijos ir kiti verslininkai, šiemet padarė išvadą, kad Rusijoje daugiau nebegali dirbti ir užsidirbti.
Lapkričio pabaigoje – gruodžio pradžioje iš karto dvi užsieninės prekybininkės – suomių „Stockmann“ ir britų „Laura Ashley“ — paskelbė išeinančios iš Rusijos. „Stockmann“ anksčiau buvo prakalbusi apie ketinimus uždaryti tris prekybos centrus ir likviduoti drabužių tinklą „Lindex“ ir likusias „Seppala“ parduotuves, kurias pradėta uždarinėt dar 2014-aisiais. Galiausiai „Stockmann“ sutarė, kad parduos savo parduotuves kompanijai „Reviva Holdings“, valdančiai rusų-prancūzų parduotuvių tinklą „Debenhams“.
Britų prekės ženklas, siūlantis prekes namams ir moteriškus drabužius, „Laura Ashley“, Rusijoje uždaro iki šiol veikusias dvi parduotuves. Jau anksčiau uždarytos trys parduotuvės. Prekybininkės verslui neigiamą poveikį turėjo rublio devalvacija.
Masiškai baigti verslą ketina ir oro vežėjai. Daugeliu atveju, kaip teigė britų „EasyJet“ atstovai, taip yra dėl žymiai ir nuolat smunkančios paklausos. Sausio-rugsėjo mėnesiais keleivių srautas iš Rusijos į Vakarų Europą, palyginti su tuo pačiu 2014-ųjų periodu, susitraukė 70 proc., o įvažiuojamasis turizmas – 38 procentais.
Dėl to „EasyJet“ nuo 2016 m. kovo 21 d. neskelbiamam laikui nutrauks skrydžius maršrutu Londonas-Maskva. Prisiminus, jog anksčiau kompanija vien per savaitę atlikdavo 13 reisų, šis skirtumas – didžiulis.
Nuo sausio tarp Rusijos ir Vokietijos nebeskraidys „Airberlin“. Šių metų pradžioje kompanija atšaukė reisus Maskva-Viena.
„Airberlin“ kaip ir „EasyJet“ seks situaciją ir galbūt ateityje atnaujins skrydžius.
Taip pat 2015-aisiais į Rusiją iš Kijevo nustojo skraidyti „Wizz Air Ukraine“, reisų skaičių sumažino ar apskritai juos atšaukė „Scandinavian Airlines“, „Finnair“ ir „Norwegian“, „Lufthansa“ nutraukė skrydžius tarp Samaros ir Nižnij Novgorodo.
Nemažai užsienio kompanijų pasitraukė iš Rusijos finansų sektoriaus. Tarp jų būta ir draudikų: 2014 m. iš rinkos išėjo šveicarų „Zurich“ ir Nyderlandų „Achmea“, veiklą apribojo vokiečių „Allianz“ ir amerikiečių „AIG“. 2015 m. spalį tapo žinoma, kad britų „RSA Insurance Group“ nuo liepos ieško pirkėjo savo rusiškiems aktyvams. Stipriai savo veiklą apriboja arba apskritai praneša parduodantys verslą „Deutsche Bank“ ir „Royal Bank of Scotland“.
Automobilinės rinkos griūtis privertė eilę tarptautinių gamintojų iš naujo įvertinti savo lūkesčius.
Kovą „General Motors“ paskelbė, kad įšaldo darbus savo gamykloje Sankt Peterburge, vasarį buvo nutrauktas bendradarbiavimas su Kaliningrado „Avtotor“. Iki metų pabaigos GM nusiteikusi iš Rusijos rinkos išvesti „Opel“ prekės ženklą. Taip pat čia nebeturėtų likti masinių „Chevrolet“ modelių – amerikiečių koncernas importuos tik „Corvette“, „Camaro“ ir „Tahoe“, į Rusiją bus įvežami ir „Cadillac“.
Rugsėjį „Honda Motor“ informavo atstovus Rusijoje apie tai, kad bus nutrauktas automobilių ir motociklų tiekimas. Japonų kompanijos atstovybė Rusijoje susitelks į atsarginių dalių tiekimą ir aptarnavimą, o automobilius atgabens tik pagal išankstinius užsakymus, kad, susiklosčius tokiai ekonominei situacijai, būtų galima suprasti, kiek reikės automobilių. Tačiau atstovai užsimena, jog esant tokiai situacijai galima kalbėti ir apie tai, jog „Honda“ apskritai pasitrauks iš Rusijos rinkos.
Suomių žemės ūkio kontroliuojančioji bendrovė „Trigon Agri“ parduoda aktyvus Rostovo srityje, kad gautas lėšas panaudotų skolai iš dalies padengti ir sutelktų pastangas į pelningesnę gamybą Ukrainoje.
Dar iki tol rublio ir grivinos devalvacija ir gerokai suprastino kompanijos finansinę būklę. O „Trigon Agri“ atstovai sprendimą išeiti iš Rusijos paaiškino tuo, jog „čia neįmanoma dirbti“.
Stipriai užsienio kompanijas paveikė įstatymų naujovė, pagal kurią užsieniečiams draudžiama valdyti daugiau nei 20 proc. žiniasklaidos priemonės akcijų. Dėl to vokiečių žiniasklaidos kontroliuojančioji bendrovė „Axel Springer“, leidusi rusiškąją žurnalo „Forbes“ versiją, buvo priversta parduoti savo verslą leidėjui Aleksandrui Fedotovui. „Axel Springer Russia“ taip pat priklausė pagal licencijas leidžiami žurnalai „OK!“, „GEO“ ir „Gala biografija“, interneto portalai forbes.ru ir finanz.ru.
Lapkritį akcijas Demjanui Kudriacevui pardavė britų „Pearson“ ir amerikietiškoji „Dow Jones“.
Dėl įstatymo naujovių atsisveikinti su savo rusiškaisiais aktyvais teko atsisveikinti ir švedų žiniasklaidos grupei „MTG Group“. Spalį ji pardavė „Viasat“, kuris Rusijoje turi aštuonis kanalus. Parduoti vien rusiškąją verslo dalį būtų ekonomiškai nenaudinga, nes „Viasat“ kanalai skirtingose šalyse glaudžiai susiję kad ir turinio pirkimu, techninėmis platformomis. Be to, MTG valdo 37,9 proc. „CTC Media“ akcijų, kurias ji tai pat priversta parduoti.
Amerikiečių juridinė kompanija „K&L Gates“, gruodį nusprendė uždaryti savo biurą Maskvoje ir nutraukti darbą Rusijoje. Toks sprendimas buvo priimtas įvertinus ekonomines ir politines sąlygas regione, o taip pat – prognozuojant klientų poreikį.
Parengta pagal vedomosti.ru.
