184 dienas Milano pakraštyje veikusią pasaulinę parodą „Expo 2015“ aplankė net 21,5 mln. žmonių iš viso pasaulio – net pusantro milijono daugiau, nei tikėjosi organizatoriai.
Pusantro šimto šalių paviljonai sudomino ne tik eilinius mirtinguosius, bet ir kelias dešimtis valstybių prezidentų bei premjerų, būrį muzikos, kino ir verslo žvaigždžių.
Tačiau 3,5 mlrd. eurų iš skylėto šalies iždo surijusi „Expo 2015“ Italijai reiškė šį tą daugiau nei milijonus lankytojų.
Misiją laiko įvykdyta
„Mūsų valstybei „Expo 2015“ buvo milžiniška sėkmės tikimybė“, – per iškilmingą uždarymo ceremoniją pareiškė Italijos prezidentas Sergio Mattarella, o tolesni jo žodžiai neleido suabejoti – paroda pavyko, o lūkesčiai buvo viršyti su kaupu.
„Dabar galime ramiai teigti, kad užduotis, pirmiausia iškelta mums patiems, tikrai buvo įveikta. Ir mes tai padarėme ne kovodami vieni su kitais.
Priėmusi „Expo 2015“ iššūkį laimėjo vieninga Italija – suvienijusi jėgas ji sugeba visam pasauliui parodyti tikruosius savo gabumus, – kalbėjo S.Mattarella. – Pasaulyje itin vertinama Italija: jos grožis, kultūra, stilius, skonis.
Tad būtų puiku, jei dėtume daugiau pastangų, kad būtų patenkintas poreikis tai pažinti.
Paroda parodė, kad Italija laimi tik suvokusi bendrumo vertę, jei sugeba užglaistyti, o ne pagilinti įskilimus.“
Italijos prezidentą galima drąsiai vadinti mažiausiai tuščiažodžiaujančiu ir gražbyliaujančiu šalies politiku.
Tad tokia retorika iš jo lūpų – geras ženklas iš krizės galutinai dar neišsikapanojusiai ir, atrodytų, rietenas absoliučiai visais klausimais labiausiai mėgstančiai valstybei.
Kur kas iškalbingesnis ir mieliau pompastišką optimizmą mėgstantis rodyti 40-metis Italijos ministras pirmininkas Matteo Renzi dar per parodos atidarymą pareiškė, kad „dabar prasideda Italijos ateitis“.
Uždarymo ceremonijoje jis nedalyvavo, bet nesulaikė džiaugsmo, kad taip puikiai jo administruojamai šaliai pavyko atlaikyti šią sunkią misiją.
„Buvo itin gera tikėti. Tegyvuoja Italija“, – tinkle „Twitter“ trumpai parašė M.Renzi, o euforija spinduliavo visi penki jo parašyti žodžiai.
Pagrindą džiaugtis, puikuotis nacionaline tapatybe ir glostyti savimeilę italams suteikė ir lankytojų atsiliepimai.
85 proc. ambicingu pavadinimu „Pamaitinti planetą energija gyvybei“ besipuikuojančią parodą aplankiusių žmonių teigė, kad „Expo 2015“ yra tikras sėkmės pavyzdys ir kad tai bus neabejotinai naudinga Italijos ekonomikai bei įvaizdžiui.
Tiesa, dar reikia patikslinti, kad mažiausiai 60 proc. „Expo 2015“ lankytojų buvo italai.
Naujasis Silicio slėnis
Tačiau ne vienas ekspertas teigia, kad tik tai, kas bus daroma dabar, parodys, ar tikrai Italijai pavyko įvykdyti „Expo 2015“ misiją.
Pavyzdžiui, koks likimas laukia daugiau kaip pusantro šimto šalių paviljonų?
Ar iš purvinos laukymės milijono kvadratinių metrų ekspozicine erdve tapęs užmiesčio plotas vėl taps piktžolių ir atliekų karalyste?
Ar parodos simboliu buvęs stilizuotas gyvybės medis toliau spindės visomis vaivorykštės spalvomis?
O gal taps surūdijusiu metalo gabalu? „Sunkiausias etapas prasideda dabar“, – neslėpė generalinis parodos komisaras Giuseppe Sala.
Į pagalbą – M.Renzi. Kas bus dabar, premjeras atskleidė praėjus vos dešimčiai dienų po „Expo 2015“ vartų uždarymo.
„Mes nesame tik problemų sankaupa. Italija – kur kas daugiau, – į būrį žurnalistų kreipėsi šalies ministras pirmininkas. – „Expo 2015“ buvo mūsų triumfas ir sugrąžino mums pasididžiavimą savimi. Paroda tapo mūsų noro nepasiduoti simboliu.
Tad jos plotas dabar taps itališkuoju Silicio slėniu.“
Kad tai – ne tik tušti paistalai, M.Renzi pagrindė konkrečiu planu. Pirmiausia iki kitų metų pabaigos geriausias kulinarines tradicijas ir savo kultūrą pristačiusios šalys turi išardyti ir išsivežti savo paviljonus.
2017-aisiais prasidės trejus metus truksiantys darbai, o 2020-aisiais informacinių technologijų, inovacijų ir gyvenimo gerinimo lopšys bus jau nebe San Fransisko įlankoje, o Milano pašonėje įsikūręs slėnis.
Tačiau jis vadinsis kiek kitaip – „Human Technopole. Italy 2040“ („Žmogiškasis technopolis. Italija 2040“). Ir jo tikslai sieks kur kas toliau.
Taps renesanso lopšiu?
Kaip įsivaizduoja M.Renzi, itališkajame technopolyje dirbs 1,6 tūkst. geriausių technologijų, medicinos, mitybos, meno ir gyvenimo būdo ekspertų.
Trumpai tariant, sumaniausios pasaulio smegenys dirbs išvien dėl vienintelio tikslo – pagerinti žmonių gyvenimo Italijoje, o vėliau galbūt – ir visame pasaulyje, kokybę.
Pagerinti taip, kad 2040-aisiais Italija taptų lydere pasaulyje. Idealia vieta gyventi. Naujuoju renesanso lopšiu.
„Kol kas idėja nėra iki galo suformuota, bet turėtų apimti universitetus, įvairius tyrimų centrus ir privačių įmonių mokslo inkubatorius.
Jau yra daugybė šiuo projektu susidomėjusių kompanijų“, – tvirtino Lombardijos regiono projekto „Milano post-Expo“ vadovas Fabio Benasso.
Tarp susidomėjusiųjų – tokie informacinių technologijų milžinai kaip IBM ir „Google“, Italijos maisto pramonės liūtai „Ferrero“ ir „Barilla“, didžiausias maisto produktų koncernas pasaulyje „Nestle“.
Be minėtų, tai ir tarptautinis chemijos pramonės koncernas „Bayer“, Šveicarijos farmacijos milžinė „Novartis“, geriausia pasaulyje mokslo, inovacijų ir aukštųjų technologijų institucija laikomas Izraelyje veikiantis Weizmanno mokslo institutas.
Galiausiai – vienas svarbiausių mokslinių tyrimų centrų pasaulyje, Europos gyvybės mokslinių tyrimų bei technologinės plėtros lydere laikoma Europos molekulinės biologijos laboratorija.
Vaizdingais epitetais projektą pristatęs M.Renzi pridūrė, kad tai būtų puikus valstybinio ir privataus sektorių bendradarbiavimo pavyzdys.
Projektui vadovaus Genujoje veikiantis Italijos technologijos institutas, o vyriausybė šiai vizijai, kuri, F.Benasso teigimu, „gali pradėti ne tik Italijos, bet ir visos Europos atgimimą“, per dešimtmetį žada skirti pusantro milijardo eurų – po 150 mln. eurų per metus.
Projektas teoriškai įmanomas
Kad itališkasis Silicio slėnis anaiptol nėra mokslinė fantazija, teigia ne tik M.Renzi, bet ir statistikos mėgėjai.
Lombardijos regione išties veikia aukščiausio lygio šalies universitetai, geriausios ir didžiausios kompanijos, čia įregistruojama trečdalis visų šalies patentų ir veikia trečdalis visos Italijos naujo verslo pradininkų.
Tad ekspertai tikina, kad idėja visa tai sutelkti vienoje vietoje yra puiki. Juk techninės sąlygos taip pat geros.
Žinoma, nerimą kelia yda, kuria italai kartais netgi didžiuojasi, – niekam daugiau taip nebūdingas ir niekam, išskyrus italus, nesuvokiamas prastas organizuotumas.
Bet kai kurie apžvalgininkai mano, kad būtent ši unikali italų savybė – gebėjimas chaose sukurti šedevrus – gali būti esminis itališkojo Silicio slėnio pranašumas.
Tiesa, premjero kalbos apie Italiją kaip rojų žemėje sulaukė ir skeptiškų vertinimų.
Pavyzdžiui, buvo pastebėta, kad paroda „Expo 2015“ išsidėstė daugiau kaip šimto hektarų plote, o M.Renzi pristatytas žmogiškojo technopolio projektas užimtų tik 70 tūkst. kvadratinių metrų. Kitaip tariant, vos 7 proc. visos parodos ploto.
Maždaug 40 hektarų turėtų virsti parku. O į klausimą, kokia ateitis laukia likusių 53 hektarų, atsakymo kol kas nėra.
Fantaziją prismaugs biurokratai
Be to, skeptikai taip pat įsitikinę, kad šį projektą, kad ir koks gražus ar ambicingas jis būtų, sužlugdys Italiją smaugianti kilpa – biurokratija.
„M.Renzi vizijas 2020 metais atidaryti technopolį sustabdys ne noro stoka, o popierizmas ir biurokratija“, – nuosprendį ambicingam projektui paskelbė Milane leidžiamas dešiniosios pakraipos dienraštis „Il Giornale“.
Šio leidinio žurnalistų skaičiavimais, pagal dabartines Italijoje egzistuojančias normas praeis mažiausiai ketveri metai, kol projektas iš dokumentų persikels į lauką ir prasidės realūs darbai.
Ką jau ir kalbėti apie darbų trukmę.
„Expo 2015“ zonoje turintį išdygti universitetą geriausiu atveju galės lankyti dabartiniai penktokai. Nebent M.Renzi priimtų specialius įstatymus“, – įspėjo dienraštis.
Tuo metu bene prestižiškiausias ir brangiausias Milane veikiantis privatus Bocconi universitetas skaičiuoja, kad „Expo 2015“ palikimas Milanui gali duoti mažiausiai 6 milijardus eurų naudos.
„Ar Milanas pasinaudos šia finansine grąža, ar ją iššvaistys, priklausys nuo vienintelio veiksnio – kas visa tai valdys. Daktaru Džekilu ar misteriu Haidu apsirengusi politika?
Juk antruoju atveju teliks šnipštas“, – pažymėjo įtakingas Romos dienraštis „La Repubblica“.
Kol kas – tik gyvybės medis
Bet nemirtingu optimistu vadinamas šalies premjeras M.Renzi priminė, kad Italijoje ir prieš „Expo 2015“ atidarymą netrūko kandžios kritikos dėl nebaigtų darbų, korupcijos ir chaotiško organizavimo.
Tačiau jis esą tvirtai tikėjo ir ragino palaukti, sakydamas, kad laikas bus teisėjas.
„Lygiai tą patį galiu pasakyti ir dabar. Palaukite ir laikas parodys, kas teisus“, – šypsojosi premjeras.
Kol geriausių kulinarinių tradicijų pavyzdžius į Italiją šiais metais atvežusios šalys ardo ir kraunasi į sunkvežimius savo paviljonus, o Italijos politikai suka galvą, kaip neiššvaistyti vertingo „Expo 2015“ palikimo, vienintelis kol kas numirti neketinantis objektas – parodos simbolis, 37 metrų aukščio stilizuotas gyvybės medis.
Pusę metų parodos lankytojus muzikos, šviesų ir vandens spektakliais kerėjusi instaliacija minias žmonių vėl sutraukti ketina jau šio mėnesio pabaigoje.
Milano savivaldybė svarsto Naujųjų metų sutikimo renginį iš žymiosios Katedros aikštės perkelti prie šio modernaus technologinio stebuklo.
Gyvybės medį Italijos prezidentas S.Mattarella pavadino „simboliniu „Expo 2015“ palikimu, kurio šaknys yra giliai praeityje, o šakos skleidžiasi į ateitį“.
Lygiai to paties prezidentas linki ir visai Italijai.
Kokia ateitis laukia pasaulinės parodos paviljonų?
Po „Expo 2015“ savo vietoje liks tik 13 tūkst. kvadratinių metrų užimantis šešių aukštų Italijos paviljonas iš biodinaminio betono plokščių, kurios saulės veikiamus oro teršalus paverčia inertinėmis druskomis.
Likusieji kone pusantro šimto paviljonų sugrįš į tėvynę naujam gyvenimui, bus parduoti, padovanoti arba tiesiog sunaikinti.
Pirmą kartą „Expo“ dalyvavęs ir milžiniško lankytojų dėmesio sulaukęs Azerbaidžanas savo sferinės formos paviljoną parsiveš namo. Konstrukcija sostinėje Baku atgis kaip biologinės įvairovės centras.
Milijono palmių kraštu save vadinančio Bahreino paviljonas irgi sugrįš į tėvynę, o pusmetį Italijos saulės lepinti vaismedžiai taps botanikos sodo dalimi.
Jungtinių Arabų Emyratų futuristinis paviljonas atgims netoli sostinės Abu Dabio iškilusiame Masdaro mieste projekte. Masdaras yra pirmasis miestas pasaulyje, naudojantis tik saulės baterijas ir kitus atsinaujinančius energijos šaltinius.
Namo sugrįš ir Jungtinės Karalystės paviljonas – avilys taps dar viena turistus viliojančia skulptūra, o Čilės paviljonas tėvynėje virs kultūros centru.
Lankytojus medinėmis energiją gaminančiomis sūpynėmis sudominusi Estija jas ketina parsivežti ir pasistatyti savo miestuose.
Izraelis vertikalų sodą primenantį savo paviljoną ketina palikti Italijoje, tik ne Milane, o Venecijoje.
Monako paviljonas keliaus toli nuo Italijos, į maždaug už 5,4 tūkst. kilometrų esantį Burkina Fasą, kur taps Raudonojo Kryžiaus padalinio būstine.
Savo paviljonus padovanos ir „Coca-Cola“ bei „Gelbėkit vaikus“. Pasaulį pavergęs saldusis gėrimas savo paviljoną paliks Milanui, kur statinys virs krepšinio arena vaikams, o medinė pagalbos vaikams organizacijos struktūra taps mokykla trims šimtams pabėgėlių stovykloje Libane besiglaudžiančių vaikų.
Šveicarijos paviljonas bus išvežiotas dalimis. Kai kurios jų virs miesto šiltnamiais, o baldus, lempas ir net kėdes jau išpirko patys šveicarai.
Brazilija ir Belgija savo paviljonus parduos aukcione. Pradinė Belgijos paviljono kaina – 1 mln. eurų. Ši šalis savo paviljoną pardavė ir prieš penkerius metus po pasaulinės parodos Šanchajuje – jį už 6 mln. eurų įsigijo verslininkas iš Kinijos.
Kazachstanas, Kinija, Vokietija, Ispanija, Tailandas, Kataras, Omanas, Urugvajus ir Pietų Korėja savo paviljonus tiesiog sunaikins. Tiesa, pirmiausia išparduos viską, ką tik gali.
Kone sunkiausias darbas teks Austrijai, mat ji parodoje pristatė tikrą austrišką mišką (nuotr.). Ar Austrija spės per pusmetį išmontuoti visus 12 tūkst. medžių, kuriuose net pridygo grybų ir lizdus susuko paukščiai?
