Danijos koncernui UTG priklausanti įmonė šį rudenį bankrutavo su trenksmu, tačiau šimtams siuvėjų pagalbos rankos iki šiol niekas neištiesė.
Savininkai siūlė teisybės neieškoti
„Esprit“ parduotuvėms, „Otto“ prekių katalogams išskirtinės kokybės drabužius siuvusi bendrovė šiais metais žlugo, tačiau keli šimtai siuvėjų iki šiol negavo nė vieno euro. Paskutiniai buvo atleisti tik prieš savaitę.
Savininkai iš Danijos siuvėjas ragina nekovoti, tačiau jos bando įrodyti, kad bankrotas buvo tyčinis.
„Danai mums pasiūlė po šimtą eurų, nors neužmokėjo už tris mėnesius. Sakė, vis tiek nieko daugiau negausime, nors turtą išpardavė už centus“, – lrytas.lt skundėsi viena iš įmonės darbuotojų Jolanta.
Pasak jos, šimto eurų išeitine kompensacija susigundė tik viena darbuotoja, kitos darbą savo noru paliko netgi ir to negavusios. Tačiau 200 siuvėjų paskelbė karą savininkams.
„Jie mums sako, kad vis tiek nieko nelaimėsime. Mūsų laisvas per silpnas pasipriešinti dideliam danų koncernui. Tą girdėjome net kai kuriose valdžios institucijoje. Bet mes nepasiduosime. Uždirbti pinigai priklauso mums“, – ryžtingai nusiteikusi Jolanta.
„Lanika Baltic Ltd“ bankrotas šiais metais kol kas yra didžiausias Lietuvoje pagal atleistų darbuotojų skaičių.
Lietuvės tapo per brangios?
Danų kapitalo siuvykla Vilniuje jau metų pradžioje susidūrė su sunkumais. UTG koncerno atstovai užsimindavo, kad perkels gamybą į pigesnės darbo jėgos šalis. Nors siuvėjos Vilniuje uždirbo minimalią algą arba šiek tiek daugiau.
Negana to, Vilniaus bendrovės siuvėjos apmokino Bangladešo, Turkijos, Ukrainos siuvėjas. Tikėtina, kad danai ten ir perkėlė gamybą, tačiau nusprendė neatsiskaityti su lietuviais.
„Lanika Baltic Ltd“ pavyzdys rodo, kad Lietuvoje būtinas naujas Darbo kodeksas su nauja įdarbinimo ir atleidimo tvarka. „Savininkas mums sakė, kad jam per brangu išmokėti kompensacijas visiems. Kad Danijoje jam to nereikėtų“, – sakė Jolanta.
„Užsakovai keičia savo pirkimo procesą, savo reikalavimus“, – dar gegužę „Lietuvos ryto“ televizijai aiškino bendrovės vadovė Nijolė Matelienė, kuri žadėjo, kad su darbuotojais bus atsiskaityta. Tačiau šiuo metu ji jau nebedirba siuvimo įmonėje.
Darbo kodekso reikia
Lietuvoje šiuo metu svarstomas naujas Darbo kodeksas. Pagal jį darbdaviai galės atsisveikinti su darbuotojais išmokant dviejų mėnesių algos išeitines kompensacijas. Bent jau dėl to sutinka premjeras ir darbdaviai.
Dabar galiojanti tvarka garantuoja solidesnes kompensacijas, priklausomas nuo darbo stažo. Ilgiau dirbusiems specialistams gali būti išmokama ir pusės metų algos dydžio išeitinė išmoka.
Tačiau „Lanika Baltic Ltd.“ yra geras pavyzdys, kad tam tikrose situacijose darbdaviai negali pažadėti net 2 mėnesių algos dydžio išeitinės kompensacijos.
Beje, siuvėjos sutiko, kad joms būtų išmokėta bent dviejų mėnesių darbo atlyginimo išeitinė kompensacija, tačiau danams ir tai pasirodė per brangu. Negana to, siuvėjos piktinasi, kad nusikratęs problemos UTG koncernas visai šalia siuvyklos atidarė naują bendrovę, ir ten jau dirba keletas žmonių.
„Bankrutuojančią bendrovę atidavę administratoriui, mus – į gatvę, o šalia atidarė naują bendrovę, kurioje jau dirba 16 žmonių. Argi tai normalu?“, – piktinosi Jolanta.
Nusprendė daugiau neinvestuoti
Per lapkričio mėnesį bankrutuojančiomis tapo 190 įmonių.
Nuo 1993 m. veikusi „Lanika Baltic Ltd.“ paskutinius dvejus metus dirbo nuostolingai.
Įmonės darbuotojų skaičius staigiai pradėjo mažėti vasarą. Įsipareigojimų balanse įmonė turėjo sąlyginai nedaug. Tačiau įmonės lankstumas buvo ribotas dėl istoriškai žemo pelningumo.
Įmonės veiklos sustabdymas daugiausia siejamas su akcininko sprendimu toliau nebeinvestuoti į nuostolingą įmonę, skelbia „Creditinfo“
