Baudas įmonėms trečiadienį skyrė Konkurencijos taryba,
baigusi dvejus metus trukusį šilumos ūkio ir kuro rinkos tyrimą ir
jau anksčiau paskelbusi, kad „Vilniaus energija“ ir
„Bionovus“ galėjo riboti konkurenciją biokuro tiekimo rinkoje.
Tarybos teigimu, pagal 5 metų „Bionovus“ ir „Vilniaus
energijos“ susitarimą pastaroji įsipareigojo biokurą pirkti tik
iš „Bionovus“ ir nepasinaudojo konkurencija bei galimybe šilumą
tiekti pigiau. 2011-2013 metais „Vilniaus energija“ už biokurą
mokėjo beveik 15 proc. brangiau nei kiti gamintojai Vilniaus regione,
o jo pirkimo sąnaudas bendrovė įtraukė į vartotojams šilumos
kainą.
„Abu ūkio subjektai užima reikšmingas rinkos dalis ir,
Konkurencijos tarybos ekspertų vertinimu, turi didelę rinkos galią,
todėl susitarimas galėjo turėti neigiamą poveikį konkurencijai ir
vartotojams“, – rašoma tarybos pranešime.
Pasak tarybos, „Bionovus“ užėmė daugiau negu 60 proc.
regiono biokuro tiekimo rinkos, o „Vilniaus energija“ – daugiau
nei 50 proc. pirkėjų rinkos.
Pasak tarybos, „Vilniaus energijos“ klientai turi labai
ribotas galimybes pakeisti šilumos tiekėją. Nors galimybė
atsijungti nuo centralizuoto šildymo sistemos yra, praktiškai tai
yra sunkiai įgyvendinama, ir tai padaryti pavyko tik pavieniams
vartotojams.
„Kategoriškai nesutinkame su jokio pagrindo neturinčiu
Konkurencijos tarybos sprendimu ir kreipsimės į teismą“, –
pranešime sakė „Vilniaus energijos“ prezidentas Linas Samuolis.
Anot jo, 2010 metais skelbtame biokuro įsigijimo konkurso
sąlygos buvo viešai paskelbtos Viešųjų pirkimų tarnybos
sistemoje ir vienodos visiems potencialiems dalyviams, o sutartis yra
įprasta komercinė praktika, neturinti jokių draudžiamo susitarimo
požymių.
„Vilniaus energija“ tikina, kad brangiau pirktas biokuras
nedarė įtakos kainai, mat Kainų komisija, skaičiuodama šilumos
kainas, naudojo vidutinę biokuro rinkos kainą: „Jei šilumos
tiekėjas biokurą perka brangiau nei vidutinė Lietuvos biokuro
rinkos kaina, šio kainų skirtumo komisija neįtraukia į šilumos
tarifą“.
Konkurencijos taryba paskelbė „Bionovus“ akcininkų ir
valdybos narių susirašinėjimą, – vienas įmonės valdybos narių
buvo ir „Vilniaus energijos“ valdybos narys.
„Manau, reiktų su VE „Vilniaus energijas“ – BNS) perdaryti
sutartį iš principo. Siūlau: prisirišti dujų/mazuto kainos
tiesiogiai su fiksuota procentine nuolaida/antkainiu; įvesti
transportavimo mokestį, pririštą prie LD („Lietuvos dujos“ –
BNS) transportavimo kainų; įvertinti CO2 įtaką kainoje naudojant
biokurą (pliusas) ir durpes (minusas); skelbti naują viešą
konkursą 5 metams“, – rašoma laiške.
Tuo metu „Vilniaus energija“ teigia, kad tai kitos įmonės
2007 metų susirašinėjimas.
Konkurencijos taryba atkreipia dėmesį, kad įmonės klientai
gali reikalauti žalos atlyginimo iš bendrovė. Nuo 2017 metų
įgyvendinus Europos Sąjungos direktyvą, reguliuojančią žalos
atlyginimą dėl konkurencijos teisės aktų pažeidimo, tokios žalos
išieškojimo tvarka bus paprastesnė.
Energetikos ministerija kovą paskelbė, kad „Vilniaus
energija“ iš „Bionovus“ biokurą pirko iki 50 proc. brangiau
nei rinkoje. Kainų komisijos vadovė Inga Žilienė anksčiau teigė,
kad bendrovė už biokurą mokėdavo po 250 eurų už toną naftos
ekvivalento, kai biržoje jis kainavo 168 eurus.
„Vilniaus energija“ 2013 metais gavo 221,5 mln. eurų pajamų,
„Bionovus“ pajamos 2012 metais siekė 28,4 mln. eurų.
2012 metų rugsėjį prokurorai pradėjo ikiteisminį tyrimą,
įtarus „Vilniaus energijos“ vadovus leidus „Bionovus“
pelnytis iš biokuro pardavimų. Prokurorų teigimu, įtariama, kad
„Vilniaus energija“, įsigydama kurą, paslaugas ir kitas prekes,
sąnaudas įtraukė į šilumos kainą.
Skaičiuojama, kad „Bionovus“ 2007–2011 metais vien iš
pardavimų „Vilniaus energijai“ gavo daugiau nei 15,3 mln. eurų
grynojo pelno.
„Vilniaus energija“ aprūpina šiluma apie 80 proc. Vilniaus
pastatų, kuriuose gyvena apie 90 proc. miesto gyventojų. Tyrimą
taryba tyrimą savo iniciatyva pradėjo 2013 metų vasarį.
