„Mokesčius surinkti reikia, bet daryti tai reikia protingai. Dauguma įmonių tuos mokesčius moka ir viską tvarkingai deklaruoja. Jos nori būti pažangios, stoja į asociacijas, ieško užsienio investicijų ir lygiuojasi į Europos kompanijas. Todėl niekas nesupranta, kam reikalingas šis darbo apsunkinimas. Šiuo įstatymu visos vežiojamos prekės praktiškai yra perkeliamos į akcizinių prekių lygmenį.
Didžiausią naštą pajus būtent sąžiningai mokesčius mokančios įmonės, kurios turės daug investuoti, kad galėtų tuos važtaraščius pildyti. O tie, kurie slepia mokesčius, ir toliau ramiai vežios neapskaitytus krovinius – ši sistema nė kiek nuo to neapsaugo. Tas kuris nemoka mokesčių, jis tiesiog nerodys to sistemoje“, – teigia A. Bertašius.
Pasak A. Bertašiaus, kuris yra ir pagrindinių Lietuvos ekspeditorių asociacijų narys, įstatymo iniciatoriai rengė nemažai konsultacijų su verslu ir asociacijomis, bet į jokią nuomonę neatsižvelgė.
„Rhenus Svoris“ vadovas teigia, kad visuomenei pateikti ir gana keisti šios el. sistemos naudingumo pagrindimo argumentai. Buvo teigiama, kad atlikus pilotinį sistemos veikimo projektą, PVM surinkimas iš jame dalyvavusių įmonių išaugo 80 procentų.
„Kyla klausimas, kodėl nė vienai iš tų bendrovių nebuvo iškelta baudžiamoji byla, juk mokesčių vengimas yra nusikaltimas? Tokios sumos nuslėptos ir niekas nieko nedarė? Esame nusiteikę mokesčių inspekcijai padėti, bet tokios priemonės yra neadekvačios. Ar kas nors skaičiavo ekonominį šios sistemos naudingumą – kiek visos šios priemonės įmonėms kainuos ir kiek jos atneš pajamų į biudžetą? Juk nesunku patikrinti, kiek mokesčių įmonė sumoka, palyginat įmokas su darbuotojų skaičiumi? Be to, mokesčių surinkimas nuo to nepagerės. Galima mus tikrinti be galo, bet mokesčių sumokame tiek, kiek priklauso – nuo tikrinimo mūsų pardavimo sumos nepasikeis“, – sakė jis.
A. Bertašius stebisi, kad sistema yra kurta pagal Portugalijos ir Vengrijos pavyzdžius: „ Ar tai tos šalys, kurios sumoka daugiausiai mokesčių ir ar tikrai iš jų reikia imti pavyzdį?“
Daug neatsakytų klausimų kelia ir tai, kaip praktiškai ši sistema veiks. „Pasirengę vežti krovinį, turėsime kreiptis į mokesčių inspekciją ir pranešti, kad jį vešime. Tuomet gausime unikalų numerį, kurį reikės atspausdinti ant važtaraščio ir tik tada galima bus važiuoti. Tokiu būdu automobilį sustabdęs inspektorius galės patikrinti, ar krovinys yra deklaruotas, ar ne. Ką daryti tiems, kas veža krovinius naktį, ar gauna papildomą užsakymą jau būnant kelyje“, – svarsto A. Bertašius.
Elektroninių sąskaitų faktūrų ir elektroninių važtaraščių sekimo sistema įteisinta 2015 m. lapkričio 19 dieną Seimui priėmus Mokesčių administravimo įstatymo pataisas.
