„Pienas LT“ valdybos pirmininkas Naglis Narauskas vakar pažadėjo, kad per 2–3 mėnesius kooperatyvas bus pasirengęs pradėti pieno baltymų gamybą.
Jo teigimu, visa įranga pagal susitarimą su Nacionaline mokėjimo agentūra (NMA) buvo nupirkta iki šių metų lapkričio 20 dienos ir jau sumontuota.
Nori dar pinigų
Tačiau kooperatyvo vadovas iš valdžios prašė papildomų lėšų.
„Projektas yra baigtas, finansavimo šaltiniai yra užtikrinti. Dar reikia 10–15 mln. eurų, kad šie pinigai palengvintų naujų kooperatyvų narių atėjimą“, – sakė N.Narauskas.
Jis taip pat patvirtino, kad kooperatyvas prašo Vyriausybės pripažinti gamyklą nacionalinės svarbos objektu.
Kooperatyvo „Pienas LT“ valdybos pirmininko teigimu, toks statusas kooperatyvui apčiuopiamos naudos neduotų, bet „parodytų šalies požiūrį į kooperaciją pieno sektoriuje“.
„Jis simboliškai parodytų, ką mano Vyriausybė, ką mano valstybė apie kooperaciją, apie šį konkretų projektą“, – kalbėjo N.Narauskas.
Įrenginėjamos gamyklos pajėgumai leistų per parą perdirbti apie 650 tonų žaliavinio pieno. Kooperatyvas šiuo metu vienija per 200 gamintojų, kurie per parą patiekia apie 360 tonų žaliavinio pieno.
Iškreiptų konkurenciją
Kai kurie Seimo Kaimo reikalų komiteto nariai sakė nesutiksiantys, kad parama būtų teikiama tik išrinktiesiems ūkininkams, nes tai būtų neteisinga kitų žemdirbių atžvilgiu ir iškreiptų konkurenciją.
Pieną šalyje parduoda 30 tūkst. ūkių, todėl valstybė negali remti tik 200 išskirtinių, priklausančių kooperatyvui „Pienas LT“, kuriems tenka vos 10 proc. pieno gamybos rinkos.
Tokią nuomonę yra pareiškę Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius bei jo narys Eugenijus Gentvilas.
Seimo nariai priminė, kad, be ES paramos, šis kooperatyvas veikia Kauno LEZ ir taip naudojasi įvairiomis mokesčių lengvatomis.
Rizikuoja prarasti paramą
Kooperatyvui „Pienas LT“ pagal 2010-aisiais pasirašytą sutartį su NMA buvo suteikta 14,7 mln. eurų ES parama.
Gavėjai įsipareigojo per 36 mėnesius nuo sutarties pasirašymo įgyvendinti projektą, tačiau gamykla statoma iki šiol.
Kooperatyvas anksčiau teigė, kad jam reikia papildomai pritraukti 11,6 mln. eurų lėšų, tačiau derybos su bankais nebuvo sėkmingos.
Nuo 2013 metų pabaigos projekto įgyvendinimo terminus prašyta pratęsti kelis kartus.
Pagal ES paramos teikimo reikalavimus, visi vykdomi investiciniai projektai turi būti baigti iki paramos sutartyje numatytų terminų.
Priešingu atveju mokėjimo prašymai gali būti atmesti, o projektui skirtas Europos Sąjungos lėšas tenka grąžinti.
Gamyklos „Pienas LT“ projekto įgyvendinimo sąmatinė vertė nuo 2009 iki 2015 metų išaugo 58 procentais – nuo 26 milijonų eurų iki 41 milijono eurų.
Nėra atsakomybės?
Saulius Bucevičius
Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas
„Pienas LT“ vadovai pirmiausia turėtų ne politikuoti ir ieškoti kaltųjų tarp aplinkinių dėl projekto vykdymo eigos, bet pasistengti objektyviai įvertinti savo veiksmus.
Apie bet kokią papildomą paramą jų statomai gamyklai galime kalbėti, kai bus įvykdyti ar bent jau baigiami vykdyti pirmojo etapo įsipareigojimai.
Neatrodo, kad ten būtų daug nuveikta, nors gamyklai suteikta Europos Sąjungos parama.
Taip, būna nenumatytų aplinkybių, tačiau nematau vadovų atsakomybės ir objektyvaus jų veiksmų vertinimo – gal projektuotojai suklydo, gal kitų klaidų padaryta?
Tik politikuojama, ieškoma kaltų ir prašoma dar pinigų plėtrai, nors kol kas nėra ką plėsti.
Yra kitų kooperatyvų, kurie skynėsi kelią, jau turi pasistatę pieno perdirbimo gamyklas ir taip pat sunkiai verčiasi. Kodėl turime remti tuos, kurie nevykdo pažadų, o ne tuos kooperatyvus, kurie daro realius darbus?“
Verslas – ne valstybės reikalas
Indrė Genytė-Pikčienė
DNB banko vyriausioji analitikė
„Išskirti vieną bet kurios verslo srities įmonę yra nesąžininga kitų tos verslo srities dalyvių atžvilgiu, nors ši sritis ir labai jautri. Taip, Lietuvos pieno sektoriuje kooperacijos lygis labai žemas, o tai skatina valdžią paremti jos dalyvius.
Tačiau paremiant tik vieną jų, kuriam ir taip parodytas išskirtinis dėmesys, kiti nebebus lygiaverčiai, jiems bus sunku konkuruoti.
Išvis valstybė neturėtų užsiimti verslu, kurio nesupranta. Nesąžininga visų mokesčių mokėtojų pinigais gelbėti žlungančias bendroves ar rizikingus projektus.
Mokesčių pinigai turėtų būti investuojami remiantis verslo principais – investicijos turi generuoti grąžą.
Be to, toks išskirtinis dėmesys kelia pavojų, kad ūkio subjektas pripras prie dėmesio bei paramos ir niekada nebesugebės veikti rinkos sąlygomis.“
Parama nepadeda išvengti bankroto
■ Lietuvoje dar 1999 metais bankrutavo žemės ūkio kooperatyvas „Aukštaitijos pienas“. Iki bankroto valstybė kooperatyvui gelbėti buvo suteikusi 4,3 mln. litų dotacijų.
■ Šiuo metu su finansiniais sunkumais susiduria Latvijos kooperatyvas „Latvijas piens“, kuris, be Europos Sąjungos paramos, iš valstybės papildomai yra gavęs per 7 mln. eurų finansinės pagalbos paketą.
■ Šių metų rugpjūtį didžiausiam kooperatyvo „Latvijas piens“ akcininkui kooperatyvui „Trikata KS“ buvo iškelta bankroto byla.
(ELTA, LR)
