Pasiūlė kovos su jaunimo rūkymu receptą

Pagal planą, nuo kitų metų kovo 1 dienos kombinuotasis cigarečių akcizas turėtų siekti 81,67 euro už tūkstantį vienetų. Dabar jo tarifas – 77,91 euro.

Tačiau dešimt Seimo narių pateikė kitokį įstatymo projektą, pagal kurį nuo kovo akcizą būtų galima didinti iki 85 eurų.

Įdomu, kad daugelis apklaustų parlamentarų nėra nusiteikę prieš.

Pasak Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės pavaduotojos Dangutės Mikutienės, kuri buvo viena šios įstatymo pataisos rengėjų, Lietuva dar praėjusiais metais patvirtino iki 2025-ųjų galiosiančią Sveikatos programą, kurioje numatyta mažinti tabako gaminių ir jų pakaitalų pasiekiamumą.

„Dabar pats laikas priderinti ir kitus įstatymus prie šios programos“, – aiškino parlamentarė. Pasak jos, didinti rūkalų akcizo mokestį būtina norint kovoti su nepilnamečių ir jaunimo rūkymu.

Tačiau kasmet pagal iš anksto numatytą planą keliant akcizą rūkalų gamintojai ir importuotojai vengia atitinkamai padidinti cigarečių, ypač pigiausių, kainas ir taiko įvairių nuolaidų.

D.Mikutienės nuomone, tai niekaip nesuderinama su siekiu kaip įmanoma labiau mažinti rūkančių nepilnamečių gretas.

Pasak įstatymo pataisų rengėjų, kaina yra viena didžiausių kliūčių cigarečių įsigyti nepilnamečiams, todėl nuolatinis jos didinimas yra labai svarbus stiprinant visuomenės sveikatą.

Alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo tyrimo Europos mokyklose 2011 metų duomenimis, 74 proc. (79 proc. berniukų ir 70 proc. mergaičių) 15–16 m. Lietuvos moksleivių bent kartą gyvenime yra surūkę cigaretę.

Tabako vartojimas tarp 15–16 m. Lietuvos moksleivių nuo 2007 iki 2011 m. keliais procentais padidėjo.

Tyrimo duomenimis, daugiau nei pusė Lietuvos moksleivių (52 proc.) pirmą kartą pabandė rūkyti būdami 13 metų arba jaunesni, padaugėjo paauglių, kurie pirmąją cigaretę surūkė būdami 12–15 metų.

Rūkymo kaip įpročio paplitimą tarp moksleivių tiksliau nusako rūkymo dažnis ir rūkymas per pastarąsias 30 dienų.

Per pastarąsias 30 dienų teigė rūkę cigaretes 37 proc. apklaustų paauglių – 39 proc. berniukų ir 35 proc. mergaičių.

Rezultatus palyginus su ankstesnio tyrimo duomenimis, 2011 metais ypač padaugėjo per pastarąsias 30 dienų rūkiusių mergaičių.

Apskaičiuota, kad, padidinus kombinuotąjį tabako gaminių akcizą iki 85 eurų už 1000 vienetų, valstybės biudžetas kitąmet papildomai gautų 16,2 mln. eurų – 3,5 mln. eurų daugiau nei pagal pirminį projektą.

„Daugelyje aplinkinių valstybių akcizai jau dabar didesni. Padidinus juos tiek, kiek mes siūlome, jokio pavojaus nekiltų.

Užtat lėšų valstybė surinktų daugiau.

Tuomet jau būtų galima svarstyti ir apie papildomą policijos finansavimą, apie pridėtinės vertės mokesčio lengvatas būtiniausiems vaistams ar panašiai“, – paaiškino D.Mikutienė.

Kol kas šis siūlymas įstrigo tik viename – Seimo Biudžeto ir finansų komitete.

Būtent jo nariai pasiūlė atidėti tokio pasiūlymo svarstymą. Tačiau jis šiandien tikrai bus teikiamas Seimui.

„Sunku suprasti tokią Biudžeto ir finansų komiteto poziciją.

Juk kalbame apie tai, kad valstybės pajamos dėl tokio sprendimo tik padidėtų“, – stebėjosi D.Mikutienė.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojo Broniaus Bradausko nuomone, rūkalų kaina yra vienas svertų kovojant su šio įpročio paplitimu tarp jaunimo, tačiau ją smarkiai padidinus galima sulaukti neigiamų pasekmių.

„Reikia elgtis apdairiai ir pernelyg neišsišokti, palyginti su kitomis valstybėmis. Atgrasyti jaunimą nuo rūkymo galima ir kitokiais būdais. O dabar jei dėl kainos iš tūkstančio vienas mes rūkyti, tai koks čia efektas?“ – svarstė parlamentaras.

Seimo Socialdemokratų frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė „Lietuvos rytui“ teigė, kad po pirmųjų svarstymų Seime biudžetas ir kitos su juo susijusios įstatymų pataisos sugrįš Vyriausybei, todėl ji ir Finansų ministerija turės nuspręsti, kaip elgtis ir ką siūlyti toliau.

„Dėl rūkalų akcizo gali kilti tam tikra priešprieša – juk mes šalyje turime juos gaminančią įmonę, kuri įdarbinusi nemažai žmonių, sumoka daug mokesčių.

Kita vertus, labiau apmokestinti tabako gaminius gal ir galima. Tačiau reikia žiūrėti, kad visuomenė būtų pasirengusi tiek mokėti. Kitaip vėl gali kilti bėdų dėl kontrabandos, su kuria kol kas visai neblogai tvarkomės“, – įspėjo I.Šiaulienė.

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eligijus Masiulis kalbėjo panašiai. „Nesu nusiteikęs prieš tai, kad rūkalų akcizas būtų didinamas ir labiau, nei numatyta ilgalaikiame plane.

Tačiau reikia išklausyti ir daugiau pusių. Kad valstybės biudžeto pajamos dėl to padidės, labai gerai.

O jeigu rinkos dalyviai sutiks, kad dėl to neišaugs kontrabandos lygis, toks sprendimas būtų visai logiškas“, – aiškino parlamentaras.

D.Mikutienės nuomone, šešėlinė rinka dėl nežymaus rūkalų kainų padidėjimo vargu ar gali išaugti.

„Kita vertus, yra atitinkamos tarnybos, kurios kovoja su tuo šešėliu.

Jei jos dirbs kaip reikiant, jokio pavojaus negali kilti“, – įsitikinusi Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės pavaduotoja.

Lietuva pernai patvirtino iki 2025-ųjų galiosiančią Sveikatos programą, kurioje numatyta mažinti rūkalų pasiekiamumą.

Kontrabanda ir mokesčiai – nesusiję

Vytenis Andriukaitis Už sveikatą ir maisto saugą atsakingas Europos Komisijos narys

„Lietuvoje būtina imtis priemonių mažinti pavojingų rizikos veiksnių įtaką visuomenės sveikatai, tik jos turi būti kompleksinės. Mūsų šalyje nuolat daugėja rūkančio jaunimo, tai daro vis jaunesni asmenys.

Akcizų didinimas yra vienas efektyviausių kovos su šiuo reiškiniu būdų. Yra aibės mokslo tyrimų, įrodančių, kad rūkalų kaina tiesiogiai susijusi su jų vartojimu.

Užtat mokslininkai irgi ne sykį nustatė, kad tiesioginio ryšio tarp mokesčių dydžio ir kontrabandos lygio nėra. Nelegali prekyba tabako gaminiais egzistuoja ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos valstybėse, Vakarų Europa – ne išimtis.

Tačiau daug kur šešėlinės rinkos dalis yra mažesnė, nors mokesčiai – gerokai didesni. Taip yra todėl, kad kovojant su nelegaliu verslu viską lemia antikorupcinės ir užkardymo priemonės, o ne akcizų dydis.“

■ Analizuojant nelegaliai į Lietuvą patekusių tabako gaminių paplitimą, du kartus per metus atliekamas vadinamasis tuščių pakelių tyrimas: bendrovės „Nielsen“ darbuotojai renka tabako pakuotes ir registruoja, su kokios šalies banderole jos yra.

■ Remiantis vasarą paskelbtais tyrimo rezultatais, kontrabandinių cigarečių į Lietuvą patenka mažiau nei pernai ar krizės metais – jos sudaro 19 proc. rinkos, nors pernai ši dalis siekė apie trečdalį.

■ Valstybė iš to laimėjo 30 milijonų eurų. Tačiau šešėlyje lieka dar apie 70 milijonų eurų. Net 71 proc. kontrabandinių tabako gaminių į Lietuvą atkeliauja iš Baltarusijos.

■ Daugiausia – apie pusę visų rūkalų rinkos – kontrabandinės cigaretės sudaro pasienio su Baltarusija vietovėse, mažiausiai – pajūrio regione.

■ Taip pat daug nelegalių cigarečių rasta Radviliškyje (38 proc.) ir Šiauliuose (30 proc.), mažiausiai – Telšiuose (9 proc.), Utenoje (8 proc.) ir Mažeikiuose (5,5 proc.).

■ Pasak Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovo pavaduotojo Artūro Klerausko, priimami sprendimai lemia tai, kad kontrabandinių cigarečių srautai mažėja.

■ „Šešėlinė rinka traukiasi. Matome, kad cigarečių legaliai parduodama 7,5 proc. daugiau nei pernai“, – rugpjūtį kalbėjo A.Klerauskas. Jis įsitikinęs, kad tai ne vienkartinė pergalė, o nuoseklus procesas.