Sumenko, bet ne taip smarkiai, kaip norėtųsi. Per metus, nuo pernykščio lapkričio iki šiol, 2,5 proc. riebumo pienas, supiltas į litro talpos tetrapakus, atpigo maždaug 9 proc. – nuo 0,89 euro iki 0,81 euro.
Riebesnio – 3,5 proc. – pieno vidutinė kaina susitraukė kone 11 proc. – nuo 0,92 iki 0,82 euro.
82 proc. reibumo sviesto pakelio vidutinė kaina sumažėjo nuo 1,46 iki 1,32 euro: maždaug 9,6 proc.
Labiausiai iš pieno produktų atpigo 9 proc. riebumo varškė. Jos 180-200 g pakelio kaina sumažėjo 14 proc.: nuo 4,12 iki 3,54 euro.
Atgaus, ką prarado
O karves auginantys ūkininkai ir toliau pliekiasi, tai – tarpusavyje, tai – su valdžia, tai su pieno perdirbėjais. Kuo kuo, bet pergale prieš valdžią jie tikrai gali džiaugtis. Juk prieš porą savaičių iš Liuksemburgo atskriejo jiems palanki Teisingumo Teismo žinia – direktyva, į kurią atsižvelgusi mūsiškė Žemės ūkio ministerija smarkiai sumenkino pieninių gyvulių augintojams nacionalines išmokas, yra panaikinta.
Vadinasi, prabėgę teismų Lietuvoje maratoną žemdirbiai atgaus apie 13 mln. eurų.
Gruodį pieno ūkius pasieks ir Europos Komisijos atriekti 12,63 mln. eurų. Tai pinigai, skirti kompensuoti žemdirbių nuostoliams, patirtiems per pirmąjį šių metų pusmetį – jų būčiai palengvinti. Kita tiek pinigų Vyriausybė pienininkams yra pažadėjusi skirti iš biudžeto.
Pjaunasi tarpusavyje
Vos tik iš valdžios kabinetų išsiveržė pažadai, kad žemdirbius tikrai pasieks kompensacijos, skirtos Rusijos embargo padarytai žalai sumažinti, tarp pačių žemdirbių kilo intrigų. O kaip juos padalinti? Įvertinant nuostolius?
Neseniai žemdirbių organizacijos nubalsavo, kad gautus pinigus reikia padalinti visiems po lygiai, pagal parduotą pieno kiekį. Tuo tarpu kooperatyvai „Kooperacijos kelias“ ir „Pienas LT“ siūlė daugiau jų skirti kooperatyvams, nes jie buvo labiau skriaudžiami.
Anot žemdirbių, pastaruoju metu kooperatyvai jiems už pieno kilogramą moka po 13 euro centų, ir pasiima sau po 5-10 euro centų uždarbio. Kiek tiksliai, priklauso nuo kainos, už kurią iš jų pieną nuperka perdirbėjai.
Projekto neužraugs
Tačiau žemdirbiai nesutaria ne tik dėl kompensacijų dydžio. Vis daugiau atsiranda politikų siunčiamų signalų, kad kooperatyvui „Pienas LT“ priklausančios gamyklos statybai neverta skirti paramos iš biudžeto.
Jei niekas nesikeis, ES ir nacionalinio biudžeto parama „Pienas LT“ projektui turėtų siekti 14,48 mln. eurų. Tai – trečdalis projekto vertės.
„Intrigų netrūksta. Ūkininkai stengiasi pasiekti savo galutinį tikslą – baigti gamyklos statybas. O iš Seimo Kaimo reikalų komiteto pasklido žinios, kad tai esą neskaidrus projektas, o ateitis jo - miglota. Tai kažkoks nesusipratimas“, sakė Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andrejus Stančikas.
Vis dėlto nė neabejojama, kad pradėjus veikti gamyklai, pieno supirkimo kainos turės kilti. Tai padaryti perdirbėjus esą privers atsiradusi konkurencija.
„Bet gi jau kalbama, kad gruodžio viduryje pienas bus superkamas už dar mažesnę kainą. Kooperatyvai derasi dėl supirkimo kainų šių metų pabaigoje, kitų - pradžioje. Ir jau sulaukia blogų žinių. Ar tik tai nebus susiję su tuo, kad žemdirbiai gaus pažadėtas kompensacijas už embargo padarytą žalą – per 24 mln. eurų. Paramos ūkininkai dar negavo, o jau kėsinamasi ją atimti“, – svarstė A.Stančikas.
Tokios patirties jau buvo maždaug , kai pieno ūkius pasiekė pirmoji EK skirta parama.
Įmonės likimas – premjero rankose?
Lapkritis – paskutinis mėnuo, kai po keleto pratęsimų turėtų būti baigta pastatyti kooperatyvo „Pienas LT“ pieno perdirbimo gamykla – nupirkti įrengimai.
Šios gamyklos projekto įgyvendinimo sąnaudos nuo statybos pradžios – 2009-ųjų iki šiol padidėjo kone dvigubai.: nuo 26 mln. eurų iki 41 mln. eurų.
Šiam projektui buvo skirta ir 14,7 mln. eurų ES fondų paramos. Jis turėjo būti baigtas 2012-aisiais, tačiau gamykla ir šiuo metu dar neveikia.
Svarstoma, ar šiam projektui sutekti nacionalinės svarbos statusą, ir gamyklą baigti pasitelkus valstybės biudžeto lėšų. Jei projektas nebus laiku baigtas, kooperatyvas turės grąžinti ES paramos lėšas.
Pasak kooperatyvo „Pienas LT“ valdybos pirmininko Naglio Narausko, prieš savaitę prasidėjo tyčinė ataka prieš kooperatyvą.
“Manome, kad dėmesys susijęs su projekto pabaiga. Kažkas vylėsi, kad jo nebaigsim.
Bet kitą savaitę priduodame paskutinį mokėjimo prašymą NMA.
Įranga buvo nupirkta spalio 30 d. – taip, kaip ir buvo numatyta, bet mokėjimo prašymo įteikimo data nukelta į gruodžio 3 d. nukelta.
Manome, kad po poros ar trijų mėnesių pradėsime perdirbti pieną. Tai turės įtakos visai pieno rinkai.
Vis dėlto dar bandoma įteigti visuomenei, kad ūkininkai yra neįgalūs įvykdyti solidžių projektų. Kartu taip kurstomos nuostatos prieš kooperaciją pieno sektoriuje“, – sakė N.Narauskas.
Jungtis dabartinėmis sąlygomis žemdirbiams nėra paprasta. Anot N.Narausko, premjeras Algirdas Butkevičius, grįžęs iš Kinijos, turėtų kalbėti apie tai, kaip ir ktiems žemdirbiams prisijungti prie koopetaryvo. Šiuo metu jis vienija 200 stambių pieno ūkių.
„10-12 mln. eurų, kuriais žadama paremti pieno sektorių – tai vos vieno euro centu sumažinta pieno kilogramo kaina per metus.
Tačiau tai ne kas kita, kaip ženklas, kad pieno gamintojai ir toliau bus remiami iš biudžeto.
Kita alternatyva – investuoti tuos paramos pinigus ir sukurti galimybę patiems pieno tiekėjams perdirbti pieną: užsidirbti patiems“, – sakė N.Narauskas.
Jo nuomone, kooperatyvo veiklos pradžia grasina interesams tų pieno perdirbimo įmonių, kurie gamybą yra „pastatę“ ant pigios žaliavos. Bet tai gresia sunykimu 30 tūkst. pieno ūkių.
Per spalio mėnesį Lietuvoje 5200 sumažėjo karvių. Juos nupirko lenkai – ten pieno gamybos apimtys auga.
„Projektui nacionalinės svarbos statusas padėtų išeiti iš vergiškos padėties“, – sakė N.Narauskas.
Nori pagalbos
Kiek dar trūksta lėšų „Pienas LT“?
„Projektas – baigtas. Bet reikia dar 10-15 mln. eurų, kad palengvėtų naujų kooperatyvo narių atėjimo kelias.
Senieji nariai investavo per 20 mln. eurų. Norime, kad vyriausybė palengvintų naujųjų narių likimą – padėtų naujokams prisijungti prie kooperatyvo.
Reikia toliau investuoti – reikia apyvartinių lėtų. Vyriausybė galėtų pasakyti „taip“, skirdama papildomos paramos“, – sakė N.Narauskas.
Jo teigimu, projektui suteiktas valstybės reikšmės statusas tebūtų simbolinis. „Tai būtų Vyriausybės signalas pieno gamintojams – kad pritariama kooperacijos idėjai“, – kalbėjo N.Narauskas.
