„Vilnius iki šiol skendi spūstyse, o, ekspertų vertinimu, per ateinančius
dešimtmečius pagal gyventojų skaičių Lietuvos sostinė gali aplenkti Rygą
ir tapti didžiausiu miestu Baltijos šalyse. Taigi Vilniaus vakarinis
aplinkkelis yra beveik keturis dešimtmečius planuota būtinybė,
padėsianti vilniečiams ir miesto svečiams mažiau laiko praleisti eismo
spūstyse, išvengti dėl eismo įvykių patiriamų nuostolių, sutaupysianti
degalų ir drauge sumažinsianti oro taršą Vilniaus mieste“, – teigia
projektą administruojančios įstaigos Transporto investicijų direkcijos
(TID) direktorius Gintautas Predkelis.
Buvo prognozuojama, kad, baigus aplinkkelio trečiojo etapo darbus, šia
atkarpa pravažiuos apie 33,7 tūkst. automobilių per parą, o 2039 metais
– 37,9 tūkst. automobilių per parą. Realiai šie skaičiai bus gerokai
didesni, nes, pabaigus antrojo etapo darbus, šia atkarpa jau dabar
pravažiuoja apie 44 tūkst. automobilių per parą.
Tiesiamas vakarinis aplinkkelis svarbus ne tik savivaldybės ar Lietuvos,
bet ir tarptautiniu mastu. Aplinkkelis sujungia transeuropinio
transporto tinklo kelią E85 (magistraliniai keliai A15 Vilnius–Lyda ir
A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda) su E272 magistrale ir vėliau su E67
magistrale „Via Baltica“. Tai ne tik apsaugos miesto gatves nuo
sunkiasvorių tranzitinių vilkikų, bet ir palengvins krovinių judėjimą,
eismo saugumą bei užtikrins palankesnes sąlygas logistikos sektoriaus
plėtrai.
Vakarinio aplinkkelio projektas įgyvendinamas trimis etapais. Pirmojo ir
antrojo etapo darbai vyko pagal projektus „Transeuropinio tinklo
jungtis – Vilniaus vakarinio aplinkkelio I etapas“ (Nr.
VP2-5.4-SM-01-V-01-001) ir „Transeuropinio tinklo jungtis – Vilniaus
vakarinio aplinkkelio II etapas“ (Nr. VP2-5.4-SM-01-V-01-004). Bendra
projektų vertė siekė 83,83 mln. eurų, iš jų 64,26 mln. eurų skyrė
Europos Sąjungos Sanglaudos fondas. Per pirmuosius du etapus buvo
nutiesta 3,35 kilometro ilgio naujo kelio atkarpa, pastatyta 1 trijų
lygių sankryža su dviem estakadomis ir 2 dviejų lygių sankryžos, įrengti
4 viadukai, nutiesti būtini inžineriniai tinklai. Be to, siekiant
apsaugoti aplinkinių namų gyventojus nuo eismo triukšmo, pirmojo etapo
metu gyvenamuosiuose namuose pakeisti 655 langai ir įrengtas 0,15
kilometro ilgio tunelis ties Gudeliais.
Atliekant Vilniaus vakarinio aplinkkelio trečiojo etapo darbus numatyta
nutiesti 5,4 kilometro ilgio kelio atkarpą, pastatyti 6 viadukus ir 1
tiltą, įrengti triukšmo slopinimo sieneles bei inžinerinius tinklus
inžinerinius tinklus, perkelti orinės 110 kv. elektros linijos dalį. Numatyta
projekto „Transeuropinio tinklo jungtis – Vilniaus vakarinio aplinkkelio
III etapas“ pabaiga – 2017 m. kovo, tačiau rangovai planuoja darbus
atlikti greičiau. Projekto vertė – virš 90 mln. eurų. Projektą numatoma
finansuoti Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšomis.
