Mokslo centro steigimą inicijavo Švietimo ir mokslo ministerija, o duris jis turėtų atverti 2018-2019 metais. Ministerija žada skirti didžiąją dalį reikalingų lėšų, tačiau norima ir privataus verslo indėlio.
„Kur, jeigu ne Kaune turėtų atsirasti toks centras“, – įsitikinęs V.Matijošaitis.
Pasak jo, toks centras padidintų miesto patrauklumą, o Vilniuje tai būtų tik vienas iš daugelio traukos objektų. Kaunas yra akademinis miestas, įsikūręs pačioje šalies viduryje. Kaunas visada garsėjo kaip pramonės miestas ir šiuo metu kuriasi įmonės, plečiančios inovacijos.
Preliminariais skaičiavimais, Mokslo centro Kaune įrengimas galėtų kainuoti iki 23 mln. eurų. Per metus jame turėtų apsilankyti apie 300 tūkst. žmonių. Apie 70 proc. sudarytų svečiai. Centro pajamos siektų 2 mln. eurų, išlaidos – 2,5 mln. eurų per metus.
„Tai pesimistinis scenarijus. Labai tikėtina, kad centras išsilaikytų iš gaunamų pajamų“, – mano Kauno meras V.Matijošaitis. Bilietas vaikui turėtų kainuoti 6 eurus – tai būtų mažiausia kaina tarp panašių centrų Europoje.
Architektūrinį konkursą kauniečiai ketina skelbti jau 2016-ųjų sausį, spalį prasidėtų viešieji pirkimai. Statybos darbai prasidėtų 2017 metų sausį, o po metu Mokslo sala atvertų duris lankytojams.
Jis greičiausiai stovėtų netoli „Žalgirio“ arenos, tačiau užimtų trečdaliu mažesnę teritoriją negu sporto kompleksas.
Vienas projekto sumanytojų profesorius Jonas Audėjaitis pranešė, kad vertintos net kelios centrui tinkančios Kauno vietos.
„Nemuno saloje statyti namus būtų šventvagiška, tačiau nacionalinės reikšmės projektui tai labai tinkama vieta“, – kalbėjo J.Audėjaitis. Jo nuomone, Nemuno sala yra unikali vieta Kaune.
Kauno technologijos universiteto prorektorė profesorė Asta Pundzienė teigė, kad ši aukštojo mokslo įstaiga visais įmanomais būdais rems šį projektą, o centras turėtų būti įdomus tiek vaikams, tiek suaugusiems.
„Centre žmonės sužinotų, kas mūsų laukia ateityje“, – mano A.Pundzienė.
„Toks centras Kaune yra sena mano svajonė“, – tikino žinomas Kauno verslininkas, aktyvus inovacijų propaguotojas Vladas Lašas. Pasak jo, šaliai reikalingi žmonės, kurie nebijotų drąsiai žvelgti į ateitį.
Tokie centrai veikia daugelyje Europos šalių ir skirti ugdyti visuomenės mokslinį išprusimą, skatinti jaunimą domėtis mokslais. Interaktyviame mokslo bei technologijų centre lankytojai galėtų susipažinti su didžiaisiais išradimais, naujovėmis bei inovacijomis, veiktų moksleiviams skirta šiuolaikiška laboratorija.