„Tai bus klausimas vyriausybei po to, kai bus įvertintas
ankstesnis vyriausybės sprendimas dėl „Air Baltic“ investuotojo
pritraukimo.
Tai antras klausimas – įvertinti, ar buvo viskas
daryta vadovaujantis bendrovės interesais ir įstatymais. Bus
įvertintas M.Gausso atitikimas šioms pareigoms“, –
žiniasklaidai sakė laikinai susisiekimo ministro pareigas einantis
vidaus reikalų ministras Rihardas Kozlovskis.
Latvijos vyriausybė lapkričio 4-ąją pritarė, kad „Air
Baltic“ finansiniu investuotoju taptų Vokietijos verslininkas
Ralfas Dieteris Montagas-Girmesas, tačiau jau po dienos premjerė Laimdota Straujuma atleido susisiekimo ministrą Anrijų Matysą, nes vyriausybė esą nebuvo informuota apie
bendrovės strategiją, o Susisiekimo ministerija nesugebėjo
užtikrinti tinkamos „Air Baltic“ priežiūros.
Tuo tarpu M.Gaussas perspėjo, jog „Air Baltic“ gali ištikti
Estijos oro bendrovės „Estonian Air“ likimas, jei ji taip pat bus
paremta vien tik valstybės lėšomis, be privataus investuotojo.
„Nedraudžiama manyti, jog valstybė taip lengvai gali jos
valdomai „Air Baltic“ duoti pinigų, ir Europos Komisija to
neįvertins neigiamai. Noriu patarti, kad taip negalima“, –
žiniasklaidai pareiškė M.Gaussas.
Šią savaitę ministrų kabinetas įpareigojo Susisiekimo
ministeriją iki lapkričio 17 dienos pateikti alternatyvius siūlymus
ir uždraudė be jo žinios pasirašyti bet kokias sutartis su
investuotoju iš Vokietijos.
Vyriausybės lapkričio 4 dienos sprendimu, R.D.Montagui-Girmesui
už 52 mln. eurų atitektų 20 proc. „Air Baltic“ akcijų, o
valstybė į skrydžių bendrovę investuotų dar 80 mln. eurų, jei
tam pritartų parlamentas. Valstybė šias Vokietijos verslininko
akcijas galėtų išpirkti, pritraukusi strateginį investuotoją.
Europos Komisijai paskelbus tyrimo išvadas, jog valstybės
finansinė parama Estonian Air“ prieštaravo bendros rinkos
principams, lapkričio 8-ąją ji buvo priverta nutraukti veiklą.
