Ekonominė padėtis ir kaina – ne svarbiausia. Tiesiog reikia perleisti dalį stambių valstybinių korporacijų į privačių asmenų rankas. Toks vicepremjero Igorio Šuvalovo nurodymas įvairioms institucijoms rengtis naujai privatizavimo bangai daug kam buvo lyg perkūnas iš giedro dangaus.
Lūžio taškas – „Jukos“
Subyrėjus Sovietų Sąjungai Rusijoje buvo masiškai pradėtos privatizuoti ir didelės, ir mažos įmonės.
Naujiems savininkams atiteko dar SSRS laikais pastatytos gamyklos, įvairių žaliavų kasyklos, energetikos įmonės. Tuomet šalies prezidentas Borisas Jelcinas neslėpė užmojų iš po valstybės sparno paleisti visas kompanijas, nes ekonomika turėjo atitikti laisvosios rinkos taisykles.
Atėjus į valdžią Vladimirui Putinui Kremlius staigiai dėjo ant stabdžių ir netgi pasuko atgal. Lūžiu vadinamas 2003-2004 metais nacionalizuotos kompanijos „Jukos“ atvejis.
Kas iš to išėjo? Anot stambios verslo grupės „Metaprocess“ savininko ir generalinio direktoriaus Kirilo Liatso, Rusijoje įsigalėjo valstybinis kapitalizmas, o privačios nuosavybės palikta tik tiek, kad būtų galima parodyti, jog verslo laisvė šalyje nesunaikinta.
Susodino lojalius asmenis
„Vis dėlto dabar tapo aišku, kad toks valstybinio kapitalizmo modelis ekonomikai yra per brangus ir kliudo dėl savo konservatyvumo“, – aiškino K.Liatsas.
Verslininko nuomone, pagrindinė priežastis, kodėl nepavyko šis keistas eksperimentas, yra valstybinių įmonių vadovai. Į jų vietas buvo susodinti anksčiau specialiosiose tarnybose dirbę ir Kremliui lojalūs asmenys.
„Jie pirmiausia save laiko valstybės žmonėmis, todėl jų vadovaujamos kompanijos netapo rinkos dalyvėmis, jos – tiesiog ministerijų ir kitų žinybų padaliniai.
Iš esmės valstybinės korporacijos nežaidžia pagal rinkos taisykles, jos tarnauja tik jų pačių vadovams“, – aiškino „Metaprocess“ generalinis direktorius.
Skuba parduoti, nors kaina kritusi
Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vertinimu, dabar valstybės dalis Rusijos ekonomikoje siekia 71 procentą, šio sektoriaus valdomas turtas prilygsta ketverių metų šalies bendrajam vidaus produktui (BVP). Pusę šio turto sudaro nafta ir dujos.
Tačiau viso valstybinio sektoriaus įsipareigojimai viršija turtą net 18 proc. BVP, o visų valstybės valdomų kompanijų – net 127 proc. BVP. Vadinasi, šalis ritasi bankroto link.
Kol kas biudžetą dar gelbsti pajamos iš naftos ir dujų, kurios siekia 9 proc. BVP. Tačiau TVF prognozuoja, kad 2050-aisiais ši dalis sudarys ne daugiau kaip 3 proc. BVP. Vadinasi, reikia skubiai mažinti valstybės išlaidas arba ieškoti papildomų pajamų šaltinių.
Vienas iš jų ir yra privatizavimas. Tą pripažino ir Federalinės valstybinio turto valdymo agentūros vadovė Olga Derunova, šia tema rengianti ataskaitą V.Putinui.
Šiuo metu daugumos Rusijos įmonių vertė smarkiai nukritusi dėl buksuojančios ekonomikos ir sankcijų. Tačiau O.Derunova tvirtino, kad agentūra pasirengusi pradėti privatizavimą, jei tik pritartų V.Putinas.
Kas būtų parduodama? Minimi net konkretūs pavadinimai, ir anaiptol ne smulkiausių įmonių: „Aeroflot“, „Rosneft“, „Alrosa“, „Rusgidro“. Ekspertų nuomone, jų kaina turėtų būti net 2-2,5 karto mažesnė nei galėjo siekti prieš 7-8 metus. Tačiau pinigų reikia.
Norėtų pagerinti valdymą
Savo ruožtu K.Liatsas spėjo, kad valstybinės kompanijos gali būti parduotos dabartiniams jų vadovams. O didžiausia nauda būtų ne pinigai, bet pagerėjęs jų valdymas.
„Nesunku įsivaizduoti, kad savininku tapęs žmogus iškart viską imtų regėti kitaip ir atleistų minias visiškai nereikalingų darbuotojų. Juk jiems išlaikyti paramos iš biudžeto nebus įmanoma sulaukti“, – aiškino verslininkas.
Panašiai rašė ir Rusijos verslo leidinys „Vedomosti“. Jo apžvalgininkų nuomone, privatizavimas leistų ne tiek papildyti biudžetą, kiek padidintų tų įmonių efektyvumą. Mat dabar didžioji valstybės valdomų kompanijų dalis – kaip lagaminai be rankenų.
