Būtinybė ieškoti alternatyvų
Komercinės paskirties nekilnojamasis turtas – biurai ir prekybos centrai – vis dar yra patrauklus investuotojams, investicijas taip pat skatina ir mažos skolinimosi palūkanos.
„Rinka išties aktyvi investicijoms, tačiau Baltijos regione vis dar trūksta finansinių inovacijų, kurias galėtų rinktis tiek įmonės, tiek fiziniai asmenys“, – tvirtino Vilniaus universiteto prof. Gerda Žigienė, pristačiusi Lietuvos finansinių rinkų instituto organizuoto tyrimo „Baltijos nekilnojamojo turto rinkos dinamika ir finansavimo per Baltijos finansų rinkas perspektyvos“ rezultatus.
Atliekant šį tyrimą pastebėta, jog alternatyvios finansavimo investicijos Baltijos šalyse yra nepopuliarios, tačiau tai galėtų būti papildomas šaltinis šalies ekonomikai ir priemonė pritraukti užsienio investicijas.
Bankų finansavimas silpsta
„Pastebime, jog šiuo metu bankų finansavimas stipriai mažėja ir kyla rizika konkrečiai nekilnojamojo turto finansavimui. Bankai taip pat reikalauja nuosavo kapitalo iš plėtotojų, tai reiškia, kad jis turi būti nemenkas, o tokias sumas gali turėti tik didieji investuotojai“, – aiškino Kostas Feruliovas, „Norne securities“ finansų analitikas ir vienas iš tyrimo asistentų.
Pasak analitiko, investicijų į nekilnojamąjį turtą alternatyva gali būti registruoti vertybiniai popieriai ir nekilnojamojo turto fondai, kurie būtų skirti mažesniems investuotojams. Tokio tipo fondai labai populiarūs JAV, tačiau Baltijos šalyse šiuo metu jų nėra.
„Šiuo metu Lietuvoje yra tam tikri finansiniai instrumentai, tokie kaip paprastosios obligacijos. Praeityje kompanija „Hanner“ turėjo tokių obligacijų, kurios buvo išpirktos ir sustiprino įmonės reputaciją rinkoje“, – sakė advokatų kontoros „Valiunas Ellex“ asocijuota partnerė Joana Baublytė.
Kitas investicijų šaltinis – pensijų fondai
Nors visose trijose Baltijos šalyse kolektyvinis investavimas į nekilnojamąjį turtą reguliuojamas gana panašiai, reikšmingi skirtumai glūdi reguliuojant pensijų fondų investicijas. Latvija ir Estija turi gana liberalias alternatyvių investicijų taisykles, o Lietuva, priešingai, riboja pensijų fondų investicijas į nekilnojamąjį turtą, taip tiesiogiai lėtindama finansų rinką ir ekonomiką augimą.
Daugumoje išsivysčiusių šalių pensijų fondai ir draudimo bendrovės investuoja nemažas sumas į nekilnojamojo turto plėtros projektus ir tampa svarbiais žaidėjais finansų rinkose. „Pensijų fondų ir draudimo kompanijų bei smulkiųjų investuotojų kapitalo dalis galėtų būti nukreipta į Baltijos šalių vidaus rinkas. Šiuo metu matome ribotą pensijų ar draudimo fondų dalyvavimą nekilnojamojo turto investicijose ir ekonomikoje, tačiau jie turi didžiulį potencialą“, – kalbėjo G.Žigienė.
Skelbiama, jog Lietuvos 2-osios ir 3-iosios pakopos pensijų fondai 2014-ųjų pabaigoje turėjo maždaug 1,76 mlrd. eurų valdomo turto (apie 5 proc. BVP), bet tik 2 proc. pensijų fondų kapitalo panaudota alternatyvioms investicijoms.
„Estijoje ir Latvijoje padėtis panaši. Tik, pavyzdžiui, Estijoje net 40 proc. pensijų fondų lėšų leidžiama investuoti į nekilnojamąjį turtą“, – teigė G.Žigienė.
