Europos verslo asociacija kreipėsi į Rusijos valdžios atstovus prašydama bent pusmečiui atidėti įstatymo, turinčio pradėti veikti nuo 2016 m. sausio 1 dienos, galiojimą. Pagal jį valstybės ir municipalinės įstaigos turėtų pagrįsti, kodėl įsigijo užsieninę programinę įrangą. Taip esą norima apsaugoti vietos rinką, nacionalinę ekonomiką ir palaikyti vietos gamintojus.
Apsunkinti užsienio įmonių gyvenimą gali nutarimas, pagal kurį leidžiama pirkti jų programinę įrangą tik tuo atveju, jei nėra vietos gamintojų analogų. Vadinasi, pirkusiems užsienio gamintojų programinę įrangą gali tekti aiškintis.
Per pusmetį asociacija siūlo atsakingoms žinyboms sudėlioti bendrus kriterijus, pagal kuriuos užsienio IT kompanijos galėtų patekti į Vieningą Rusijos programinės įrangos registrą.
Vien pernai metais SAP, „Oracle“, IBM, „Microsoft“ ir „Cisco“ valstybės sektoriui pardavė programinės įrangos už 20 mlrd. rublių (283,4 mln. eurų). Pernai iš SAP valstybės sektorius Rusijoje nupirko programinės įrangos už 5,6 mlrd. rublių, iš „Oracle“ – už 4,6 mlrd. rublių, iš IBM – už 3,3 mlrd. rublių, iš „Microsoft“ – už 3,05 mlrd. rublių, ir galiausiai iš „Cisco“ – už 1,9 mlrd. rublių.
Rusijos ekonomikos ministerija sako dar negavusi Europos verslo asociacijos laiško. Tačiau ministerija laikosi savo. Anot jos, įvesti draudimus pirkti užsieniečių produkciją valstybinėms įstaigoms tikslinga esant trims sąlygoms: rusiška produkcija neatsilieka nuo naujausių technologijų, perkamą produkciją gamina ne mažiau kaip trys rusiškos kompanijos, vietos gamintojai visiškai pajėgūs patenkinti paklausą.
Įsigyti užsienio gamintojų programinę įrangą būtų leista tik tuo atveju, jei jai nėra rusiško analogo arba jam stinga visų būtinų funkcijų, rašo kommersant.ru.
Panašu, jog tokie Rusijos valdžios žaidimai gali grįžti bumerangu. Mat tyrimais įrodyta, jog tiesioginių užsienio investicijų lygis – yra vienas svarbiausių ir mažiausiai nuspėjamų IT sektoriaus vystymosi Rusijoje faktorių. O jau 2014 m. įvairios veiklos sritys Rusijoje sulaukė 70 proc. mažiau arba 21 mlrd. JAV dolerių tiesioginių užsienio investicijų.
Asociacijos atstovai pažymi, jog Europos įmonės per pastarąjį dešimtmetį į Rusiją padarė rimtas investicijas, o ir tolimesnei veiklai šioje šalyje yra numačiusios investicijų. Tačiau situacija iš esmės gali pasikeisti: investicijos gali būti pristabdytos, o kai kurios kompanijos gali apskritai pasitraukti iš Rusijos rinkos.
