„Naujų statybų gausa, ypač Vilniuje, veikia kaip kainas stabilizuojantis veiksnys, o pakankamai subalansuotą nekilnojamojo turto rinkos plėtrą atspindi ir pasikeitę bankų lūkesčiai. Dabar didesnioji bankų dalis tikisi, kad kainos nesikeis, o kai kurie jau signalizuoja apie galimą kainų korekciją žemyn“, – sako Lietuvos banko valdybos narys Tomas Garbaravičius.
Pasak jo, neatmestina galimybė, kad bankų lūkesčiams dėl būsto kainų šiek tiek įtakos turėjo ir Lietuvos banko patvirtinti nuo lapkričio mėnesio įsigaliosiantys Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimai, kurie atsijos pernelyg rizikingus skolinimo būstui įsigyti sandorius.
Maksimalią paskolos trukmę sutrumpinus iki 30 m. ir įpareigojus bankus tikrinti paskolų gavėjų galimybes grąžinti paskolą po galimo palūkanų šuolio, mažinama gyventojų perteklinio įsiskolinimo rizika. Kartu apribojamos galimybės pūstis kainų burbulams, tokiems kaip prieš krizę, kai didelė dalis nekilnojamojo turto sandorių buvo finansuojama skolinant ir skolinantis neatsakingai.
Kalba net apie 10 proc. pigimą
Naujausios apklausos duomenimis, labiausiai per metus pasikeitė bankų lūkesčiai dėl naujos statybos būsto kainų. Trys iš dešimties apklaustų bankų prognozuoja, kad naujos statybos būstas artimiausiais metais atpigs iki 10 proc., kiti apklausos dalyviai tikisi stabilių kainų ir nė vienas neprognozuoja, kad naujos statybos būstas brangs. Pernai rudenį keturi iš dešimties bankų tikėjosi, kad naujos statybos būstas brangs bent iki 10 proc.
Šiemet senos statybos būsto brangimo taip pat nesitiki nė vienas bankas, absoliuti dauguma prognozuoja, kad kainos artimiausiais metais nepakis, o vienas bankas numato iki 10 proc. sieksiantį sumažėjimą.
Komercinio NT – kitokios perspektyvos
Šiek tiek kitaip bankai vertina komercinės paskirties nekilnojamojo turto rinkos perspektyvas – vienas bankas nurodė, jog šioje rinkoje tikėtinas iki 10 proc. kainų augimas. Tačiau devyni iš dešimties bankų nurodo, kad ir komercinio nekilnojamojo turto kainos bus stabilios.
Kaune ir Klaipėdoje – augimas
Trečiąjį šių metų ketvirtį skirtingai nei Vilniuje, naujų butų pardavimai augo ir Kaune, ir Klaipėdoje. Per praėjusį ketvirtį Kaune parduota 13 proc. daugiau nei antrąjį šių metų ketvirtį, t.y. 100 naujos statybos butų, o Klaipėdoje dvigubai daugiau – net 90 butų.
Preliminariais Registrų centro duomenimis, 2015 metų trečiąjį ketvirtį Kaune parduota apie 1050 butų arba 14 proc. daugiau negu antrąjį šių metų ketvirtį ir vos procentu mažiau negu per tą patį laikotarpį 2014 metais. Uostamiestyje trečiąjį šių metų ketvirtį sudaryta apie 760 būsto pardavimo sandorių, t.y. 7 proc. daugiau nei antrąjį šių metų ketvirtį ir 15 proc. daugiau negu praėjusiais metais tuo pačiu metu.
„Kaune naujo būsto rinka auga penktą ketvirtį iš eilės – nuo 40 butų 2014 metų trečiąjį ketvirtį iki 100 butų per praėjusį šių metų ketvirtį. Toks stabilus augimas pritraukia vis didesnį NT plėtotojų dėmesį. Tuo tarpu Klaipėdoje trečiąjį šių metų ketvirtį suaktyvėjusius pardavimus sunku būtų pavadinti tendencija. Per metus tai pirmas kartas, kai parduota daugiau nei 50 naujos statybos butų“, – teigia „Eika“ plėtros projektų vadovas Tomas Žiaugra.
Įmonės „Eika“ duomenimis, šiuo metu laikinojoje sostinėje ieškantys būsto gali rinktis iš 590 naujos statybos butų, t.y. 9 proc. mažiau negu prieš ketvirtį, o uostamiestyje – iš 700, t.y. 10 proc. daugiau negu prieš ketvirtį. 2015 metų trečiąjį ketvirtį Klaipėdoje pasiūlą papildė keturi nedideli projektai, kuriuose pirkėjams pasiūlyta apie 130 naujų butų. Kaune per tą patį laikotarpį rinką papildė trys projektai, kuriuose pirkėjams buvo pasiūlyti tik 45 butai.
Arba butų pritrūks, arba išaugs pasiūla
„Jei Kaune pirkėjų aktyvumas išliks toks pat kaip nuo šių metų pradžios, tikėtina, kad netolimoje ateityje pirkėjai susidurs su patrauklių butų trūkumu arba pagaliau sulauksime aktyvesnio pasiūlos papildymo jau pirmąjį kitų metų ketvirtį. Klaipėdoje situacija šiek tiek kitokia. Pasiūlos trūkumo artimiausiu metu uostamiestyje nebus, kadangi pasiūla nuolat papildoma nedideliais projektais“, – teigia T.Žiaugra.
Kaune per antrąjį šių metų ketvirtį vidutinė kvadratinio metro kaina nepakito ir šiuo metu siekia 1070 eurų. Per metus vidutinė naujos statybos butų kaina laikinojoje sostinėje sumažėjo 4 procentais. Pasak „Eika“ atstovo, Kaune didžiausią įtaką naujų butų vidutinės kainos kitimui darė nauji projektai, kurių pradinė pardavimo kaina buvo žemesnė nei rinkos vidurkis, taip pat trečiąjį šių metų ketvirtį pakoreguota kaina ekonominės klasės projektuose. Įtakos kainai turėjo ir bendras pasiūlos mažėjimas.
„Klaipėdoje naujų butų kaina per ketvirtį taip pat nepakito ir šiuo metu siekia apie 1247 eurus už kvadratinį metrą, tačiau yra procentu didesnė nei praėjusių metų spalį“, – teigia „Eika“ plėtros projektų vadovas. Palyginimui vidutinė kvadratinio metro kaina Vilniuje šiuo metu siekia 1635 eurus – tai 31 proc. didesnė nei uostamiestyje ir net 53 proc. didesnė nei Kaune.
