Už „Uber“ tarptautinės veiklos plėtrą atsakingo australo Alexanderio Lobovo teigimu, tyrinėdami Lietuvos rinką, jie jau žinojo, kad mūsų šalis yra gerokai pažengusi technologiškai.
„Žinojome, kad jūs turite itin didelę mobiliąją skvarbą ir vieną iš didžiausių pasaulyje interneto greitį. Be to, buvo labai įdomu pamatyti, kad net tūkstantis vartotojų parsisiuntė mūsų programėlę dar iki mums pranešant, kad išvis čia vystysime veiklą“, – portalui lrytas.lt pasakojo A.Lobovas.
Kas tas „Uber“ ir kokiu principu jis veikia? Įžymybių, tokių kaip Johnas Mayeris, Andie MacDowel, Kristen Stewart ir kitų pamėgta programėlė veikia paprastai. Ją atsivėrus, jūs įrašote savo buvimo adresą ir adresą vietos, į kurią norite vykti. Toliau spaudžiate paieškos mygtuką, ir laukiate, kol ekrane pasirodys jus pavėžėti sutikusio vairuotojo profilis.
Panašiai kaip kitos XXI amžiaus mobiliosios įmonės, „Uber“ iš tiesų neturi nuosavo automobilių parko. Taksi paslaugas teikianti ir visame pasaulyje didelės sėkmės susilaukusi įmonė veikia kelionės dalinimosi idėjos principu. Prie jos jungtis gali visi, turintys išmanųjį prietaisą ir sąskaitą banke.
Saugumas – visų svarbiausia
Tiesa, jei norite būti „Uber“ vairuotoju, dar turite turėti ir savo automobilį bei nepriekaištingą reputaciją. „Uber“ vairuotojai yra skrupulingai atrenkami, o jų profiliai yra matomi visiems kompanijos klientams. Tad, jeigu ieškote, kas gali jus iš baro penktadienio vakarą pavežėti namo, atsidarę žemėlapį programos lange galite matyti ne tik visų netoliese esančių „Uber“ automobilių markes, bet ir jų vairuotojų vardus bei nuotraukas.
Šalia taip pat galima matyti ir vairuotojų įvertinimą žvaigždutėmis. Kelione patenkinti keleiviai vairuotoją gali įvertinti penkiomis žvaigždutėmis iš penkių. Tiesa, patys vairuotojai tokia pačia sistema gali įvertinti ir keleivius. Tokiu būdu agresyvūs keleiviai ar nepaslaugūs vairuotojai iškart matomi: mažai kas norės važiuoti su žmogumi, turinčiu vos vieną žvaigždutę.
„Nedaug kas tai supranta, tačiau mes imamės daugybės priemonių, kad keleiviai važiuotų kiek įmanoma saugiau. Būsimieji vairuotojai turi įkelti dokumentų kopijas, tarp jų ir savo vairuotojo pažymėjimo kopiją, draudimo dokumentus, automobilio registracijos duomenis, paso kopiją. Vairuotojai taip pat privalo įrodyti, kad neturi kriminalinės praeities, ar baudų už kelių eismo pažeidimus“, – pasakojo A.Lobovas.
Pasak A.Lobovo, Lietuvoje jų įmonė jau sulaukė ir susidomėjusių tapti „Uber“ vairuotojais. Jie bus pakviesti į įvadines sesijas, kuriuose bus supažindinti su „Uber“ paslaugomis ir taisyklėmis.
Pasaulinė sėkmė
Viskas „Uber“ yra daroma per mobiliąją programėlę. Per ją vyksta ir atsiskaitymai – jokių grynųjų. Kelionę baigusiam keleiviui yra pateikiama mobili sąskaita, o elektroniniu paštu jis informuojamas, kiek ir kada buvo nurašyta iš jo banko sąskaitos. „Wall Street Journal“ teigimu, „Uber“ paslaugos daugeliu atvejų būna pigesnės nei to miesto taksi įmonių įkainiai. Tai buvo vienas iš kompanijos sėkmės variklių.
A.Lobovo teigimu, būsima „Uber“ paslaugų kaina Vilniuje kol kas dar derinama, tačiau ji bus konkurencinga šiuo metu veikiančioms taksi įmonių kainoms. Svarbu žinoti, kad „Uber“ kaina, kitaip nei kai kurių kitų konkurentų, yra vienoda visiems automobiliams ir vairuotojams, ir priklauso nuo kelionės laiko.
„Uber“ išsikviesti pasaulyje galima 5 žemynuose, 58 šalyse, 300 miestų. Egzistuoja net žodis „uberifikacija“, kuris pažymi verslo madą, atsiradusią būtent po „Uber“ atėjimo į rinką. Net keletas kompanijų savo veiklos principą nukopijavo būtent nuo „Uber“, matyt, paakinti jų sėkmės. Lietuvoje panašiu principu veikia estų „Taxify“ ir lietuvių „Etaksi“.
A.Lobovas portalui teigė, kad Vilniuje būsimiems vairuotojams bus taikoma taisyklė, kad jų automobiliai būtų ne senesni kaip 10 metų, ir, be abejo, būti tvarkingi ir patogūs. Tad keleiviai gali tikėtis malonių kelionių.
Būta ir nemalonumų
Tačiau ne viskas taip gražu ir paprasta. Kompanija yra ne kartą susidūrusi su teisinėmis problemomis, kurias jai iškėlė arba miestų, kuriose ji veikia, valdžios, arba konkuruojančios bendrovės.
Praėjusių metų gegužę „Uber“ buvo uždraustas Berlyne. Itin didelių protestų „Uber“ susilaukė ir Londone, ir Madride taksi vairuotojų. Priešpriešą „Uber“ išreiškė Brazilija, Kolumbija, Prancūzija, Italija, Danija, Kinija.
Pagrindinis protestuojančiųjų argumentas: „Uber“ teikia nesaugias paslaugas, mat jos vairuotojai nėra specialiai tam treniruoti. Kitas svarbus argumentas, pasak programos opozicionierių, yra tai, kad internete veikianti įmonė nemoka mokesčių.
„Uber“ valdžios parama yra labai svarbi, idant ne visos savivaldybės pripažįsta transporto paslaugų konkurenciją. „Jūsų savivaldybė mus rėmė visuose programos pristatymo lygiuose“, – teigė A.Lobovas, pridurdamas, jog teisiškai išspręsti atsiskaitymo klausimą užtrunka laiko.
Vienas rimtesnių skandalų įvyko 2013 metais, kuomet „Uber“ vairuotojas darbo metu San Franciske mirtinai partrenkė šešerių metų mergaitę ir sunkiai sužalojo jos mamą ir brolį. Šeima padavė kompaniją į teismą, tačiau pralaimėjo, nes kaltinimai buvo pripažinti nepagrįstais.
2015 metais moteris iš Delio (Indija) padavė į teismą kompaniją dėl „aplaidumo teismuose“, nes ją tariamai išprievartavo „Uber“ vairuotojas.
Daugelis „Uber“ iškeltų bylų yra susijusios su nesąžiningos konkurencijos kaltinimais.
Kaip rašo „Washington Post“, Kalifornijoje (JAV) kompanija sulaukė kaltinimų dėl neadekvataus elgesio su aklaisiais. Vieno raporto teigimu, „Uber“ vairuotojas vežė aklo keleivio šunį vedlį automobilio bagažinėje. Į tokius kaltinimus kompanija atsakė negalinti numatyti visų savo vairuotojų veiksmų ir atsakyti už kiekvieną jų žingsnį.
Veikė ir prieš konkurentus
Anot „CNN Money“, ši kompanija negi turėjo specialią schemą, pagal kurią bandydavo trikdyti konkurentų veiklą. Pagal planą, „Uber“ darbuotojai vienu metu išsikviesdavo kuo daugiau konkurentų automobilių, paskui jas atšaukdami. Tokiu būdu konkurentai teigė netekę potencialių keleivių ir, tuo pačiu, pinigų.
Kitas „Uber“ mestas kaltinimas buvo prastai apie juos parašiusių žurnalistų persekiojimas. Privačios vakarienės metu 2014 metais „Uber“ vyresnysis viceprezidentas Emilis Michaelas netgi pasiūlė sukurti naują padalinį, kuris butų nutaikytas į blogai apie juos parašiusių žurnalistų praeities knaisiojimąsi. Tokiai idėjai netgi buvo pasiūlyta mesti 1 mln. dolerių biudžetą.
Šis istorija iškilo į viešumą ir „sužibėjo“ didžiausių JAV naujienų portalų pirmuosiuose puslapiuose. Teigiama, kad po šios žinios daug žurnalistų išsitrynė programėlę ir liko labai nusivylę kompanija.
Po skandalo E.Michaelas viešai atsiprašė, ir savo veiksmus pavadino neteisingais.
